Čekių loterija: šešėlio gaudymas ar lošimas biudžeto pinigais?

Faktas, kad loterijos bilietas yra populiariausių prekių trejetuke, yra geriausias įrodymas, jog esame azartiška tauta. Ko gero, tai pastebėjusi valdžia šiemet nusprendė žaismingiau kovoti su šešėline prekyba ir tautiečius pakviesti dalyvauti čekių loterijoje. Laukiama nemažo susidomėjimo, juk nė bilieto pirkti neprireiks. Jeigu anksčiau, pardavėjui nepadavus kvito, į tai numodavome ranka, šiemet jo reikalausime atkakliau, mat jis atstos bilietą, kurį užregistravus beliks kliautis fortūna. Nors prasitariama, kad fiskalinė loterija gali startuoti jau šių metų rudenį, aiškios strategijos kol kas nėra. Vis dar aiškinamasi, kaip „valdiška“ loterija bus organizuojama, skaičiuojamos jos sąnaudos ir atsiperkamumas.

Čekių loterijai trukdo lobistai Valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvios kontrolės organizavimo skyriaus vedėjo Rolando Puncevičiaus teigimu, šiuo metu jau vyksta pasirengimas čekių loterijai, tačiau kalbėti apie jos startą dar anksti. Preliminariai planuojama loteriją pradėti nuo šių metų rudens, tačiau nei kaip, nei kas loterijoje galės dalyvauti, nėra žinoma. Kiek loterijos organizavimas atsieitų mokesčių mokėtojams – taip pat neaišku, mat išlaidos prizams įsigyti vis dar skaičiuojamos. Taip pat atliekamos ir naudos analizės. Anot R. Puncevičiaus, kol kas aiškūs tik galimi du loterijos rengimo variantai. Pirmuoju atveju loterija organizuojama su dabar naudojamais kasos aparatais, antruoju – su išmaniąja sistema. Tiesa, antruoju atveju loterijos įgyvendinimas būtų pradėtas gerokai vėliau, mat smulkiajam verslui prireiktų daugiau laiko modernizuoti turimus arba įsigyti naujus aparatus. Tačiau dar kartą atidėti loteriją prieštarautų Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas. Jis „ŪP“ tvirtino, kad čekių loterijos idėją Lietuvoje kėlęs dar prieš septynerius metus, tačiau pažaboti mokesčius slepiančius prekeivius trukdė ankstesniųjų ministrų neveiklumas. „Visada bus priežastis, kodėl reikia atidėti sumanymą. Akivaizdu, kad idėjai priešinasi lobistai. Prekybos centrai turi išmaniuosius kasos aparatus, bet turguose jie tikrai nėra būtini, užtenka ir paprastų, kurie spausdina čekius. Praeis penkeri metai ir turguose atsiras modernesnės kasos, o dabar jau reikia vykdyti tai, kas sumanyta“, – dėsto K. Glaveckas pridėjęs, kad loterija turi būti nutaikyta į turgų, kioskų, mažų kaimo parduotuvių prekeivius, bet ne didžiuosius prekybos tinklus, nes čia prekyba vyksta skaidriai. Jo nuomone, iš šios loterijos valstybė turėtų išlošti daugiau nei kainuos jos organizavimas.

Loterija įžeistų smulkiuosius prekybininkus Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) direktoriaus Lauryno Vilimo manymu, prekyviečių, kurios jau seniai spausdina čekius, iš loterijos eliminuoti nederėtų. „Loterija duotų efektą, jei žmonės būtų suinteresuoti dalyvauti. Vietose, kuriose privaloma išduoti čekį, tačiau to nepadarius net klientui pareikalavus, jis galėtų eiti pirkti ten, kur kvitai spausdinami ir toliau dalyvauti loterijoje. Kitaip tariant, duoti čekius paskatintų konkurencija, kitaip prekeiviai prarastų savo klientus“, – nuomonę dėsto L. Vilimas. Pasak pašnekovo, efektas būtų pasiektas tada, jei ši priemonė būtų protingai ir pamatuotai įgyvendinta. „Su tokiais neaiškiais tikslais ir priemonėmis, kurios yra svarstomos dabar, jokio rezultato nebūtų“, – neabejoja pašnekovas. Jo teigimu, kol kas valdžios svarstymuose trūksta konkretumo. Antai neaišku, ar loterija vyks visoje Lietuvoje, ar, kaip anksčiau kalbėta, atskiruose regionuose, pasienio ruožuose, kas yra minimos mažos parduotuvės, mat jeigu bus atsižvelgta į parduotuvių plotą, į loteriją paklius ir prekybos tinklai, turintys mažas parduotuves. „Aš neskirstyčiau mažųjų ir didžiųjų parduotuvių, nes šiuo atveju tai būtų moralinis įžeidimas mažoms parduotuvėms, kurios visą laiką dirba teisėtai išduodamos čekius savo pirkėjams“, – kalba L. Vilimas. LPĮA direktorius prognozuoja, kad loterija neturės reikšmingos įtakos nei pirkėjų pasiskirstymui, nei prekių ar paslaugų kainoms. „Reikia paklausti, kiek valstybei kainuos šios priemonės įgyvendinimas ir ar siekiami tikslai atsipirks. Jeigu vienam iš šešėlio ištrauktam eurui bus išleista 100 ar 1 000 eurų, tai yra neadekvatu. Svarbu, kad būtų aiškiai apskaičiuota, kiek ši loterija atneš naudos, nes gana populistinė idėja skamba gražiai, bet jeigu ji nebus protingai įgyvendinama ir dėl to neefektyvi, už tai sumokės visi mokesčių mokėtojai“, – svarsto L. Vilimas.

Šešėlio reikia ieškoti ne turguje Nors čekių loterija it po didinamuoju stiklu pakištų smulkiuosius šalies prekybininkus, jie ne tik to nebijo, bet loteriją dar ir skatintų. Tokios nuomonės laikosi Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė, kuri tvirtina, jog ne turgavietėse reikėtų ieškoti šešėlio. „Turgavietėse šešėlinės prekybos tikrai nėra. Visi kalba apie neapskaitomą prekybą, tačiau niekas nemini konkrečių skaičių, pagrindžiančių, kur ir kas nuslepia daugiausia mokesčių. Absoliučiai visi žino, kur šešėlio reikėtų ieškoti. Viešieji pirkimai, valstybės valdyme „vaikščiojantys“ pinigėliai – štai kur didžiausias šešėlis, o smulkiajame versle jo nėra“, – žodžių į vatą nevynioja pašnekovė. Loterija, pasak Z. Sorokienės, tinkama ne šešėliui gaudyti, bet veikiau smulkiajam verslui padėti, kuris šiuo metu išgyvena ne pačius lengviausius laikus, mat kainos kyla, regionuose telikę 35–40 proc. turgaus prekeivių, tad rinkos dalis, priklausanti smulkiesiems verslininkams, itin maža. Pašnekovė viliasi, kad loterija paakins pirkėjus dažniau apsipirkti mažesnėse krautuvėlėse ir kaupti gautus čekius siekiant solidžios grąžos. „Svarbu, kad loteriją kažkas laimėtų, žmonės turi pamatyti, kad ji veikia. Pamačius, jog yra realūs prizai, tai pirkėjus gali paskatinti dažniau apsipirkti mažesnėse prekyvietėse. Manome, kad loterija smulkiajam verslui nepakenks, bet iš tikrųjų nedaug ir tepadės“, – mintija pašnekovė. Tačiau svarbu žinoti, kad ne visi smulkieji prekybininkai pirkėjams privalo pateikti pirkimo čekius. Kaip antai lauko, išnešiojamų prekių pardavėjams kasos aparatas neprivalomas, o vien dėl loterijos, Z. Sorokienės teigimu, prekybininkai jų nepirks, nes tai būtų per didelė našta ir taip sunkiai besiverčiantiems verslininkams.

Loterijos vyksta ir kitose šalyse Čekių loterijos ar įvairios jų variacijos taikytos ir taikomos įvairiose valstybėse – Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kroatijoje, Gruzijoje, Portugalijoje, Lenkijoje ir t. t. Štai Portugalijoje loterija buvo pradėta organizuoti 2014 m. pavasarį. Už kiekvieną 10 Eur vertės sandorį pirkėjas gauna 1 loterijos kuponą. Loterija, kurioje yra išsiaiškinamas automobilio („Audi A4“) laimėtojas, vyksta kas savaitę, kas pusmetį loterijoje yra išdalijami papildomi trys „Audi A6“ automobiliai. Kaimynai lenkai pirkimo čekių loteriją išmėgino 2015 metų rudenį. 18 metų sulaukę lenkai gali registruoti daugiau nei 10 zlotų vertės čekius ir laimėti automobilius, nešiojamuosius ar planšetinius kompiuterius. Lenkijos Finansų ministerija skelbė, kad tuo metu PVM surinkimas padidėjo 13 proc., tačiau tiesioginį loterijos poveikį nustatyti sudėtinga, mat tai tik viena iš priemonių kovojant su šešėliu.

Monika KAZLAUSKAITĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.