Copy-paste – elektroninė pagunda vogti svetimas mintis?

Kaip nepasiklysti šiuolaikinės medijos platumose?

Norėdami gauti naudingos informacijos anksčiau tinginiai ir piktavaliai įsikišdavo į užantį dideles žirkles, eidavo į viešąsias bibliotekas ir, nutaikę akimirką, kai niekas nemato, slapta išsikirpdavo iš retesnių žurnalų ar enciklopedijų straipsnius, diagramas, grafikus. Dabar internetas suteikia puikiausias galimybes legaliai gauti kuo išsamiausių duomenų apie viską ir parašyti savą, originalų mokslinį darbą, straipsnį. Tačiau neretai girdime skandalingas istorijas, kad studentai įlindo į aukštųjų mokyklų skaitmeninius archyvus ir pažodžiui nusirašė kitiems priklausančius bakalaurų, magistrų diplominius darbus. Net akademinis personalas, siekdamas gauti aukštesnius mokslinius laipsnius, neatsispiria pagundoms pažeisti autorių teises, plagijuoja svetimas daktarines disertacijas ir tikisi, kad niekas nepastebės apgaulės. „Ūkininko patarėjas“ pasiteiravo specialistų, gal dabar, kai daugelio žmonių protus, jausmus valdo jokių ribų ir suvaržymų nepripažįstantys socialiniai tinklai, o tradicinę tiriamąją žurnalistiką keičia visažinių, svetimomis mintimis kaip povo plunksnomis besikaišančių tinklaraštininkų kūryba, plagiatas jau neteko ankstesnės smerktinos reikšmės?

Renkasi paprasčiausią būdą „Studentai dažnai nesugeba savarankiškai analizuoti, nežino, kaip reikia cituoti informacijos šaltinius. Dėl to net dažnam ketvirtakursiui sunku įveikti rašto darbus. Nenorėdami akademinių skolų, trokšdami žūtbūt baigti mokslus, studentai renkasi paprasčiausią būdą – plagijuoja“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos instituto docentė Lina Šarlauskienė, 2012 m. parašiusi mokslo studiją „Plagia­to prevencijos patirtis užsienio aukštosiose mokyklose“.

Plagiato mastus lemia aplinka Anot L. Šarlauskienės, kai kuriems aukštųjų mokyklų auklėtiniams „patogu“ nugvelbti svetimas mintis. „Jie įsivaizduoja, kad sutaupo laiko. O apie pasekmes nesusimąsto“, – tikino L. Šarlauskienė. Pasak docentės, mokslininkai taip pat skundžiasi, kad yra perkrauti, turi parengti daug mokslinių straipsnių, studijų, todėl vieną dieną neišlaiko ir paragauja „uždrausto vaisiaus“. Studentams nepatinka rašyti kursinių darbų neįdomiomis, „nuvalkiotomis“ temomis, nuo kurių sprogsta internetas. L. Šarlauskienės manymu, nesitaikstymą su plagiatu arba, atvirkščiai, pakantumą plagiatoriams labai smarkiai lemia universitetų aplinka, akademinės bendruomenės tradicijos.

Pakito požiūris į intelektinę nuosavybę Anot ASU dėstytojos, plagiato srautai susilpnėtų, jeigu mokslininkai, dėstytojai turėtų pakankamai laiko ir savo akademinei veiklai, ir kūrybiškesnių užduočių studentams sugalvotų. Tada šie būtų priversti patys pasukti galvas, kad atsakytų į dėstytojų klausimus, nes paieškų sistemos „Google“ laukelyje surinkus reikšminį žodį, rašomo referato pavadinimą, kompiuterio lange pasirodytų nuviliantis atsakymas „nulis informacijos vienetų“. Vis dėlto, pasak humanitarinių mokslų daktarės L. Šarlauskienės, šiandien plagiato sąvoka pakitusi, požiūris į naudojimąsi svetima intelektine nuosavybe nebe toks kategoriškas.

Kūrybinės bendrijos prieš autorių teises „Akademinis pasaulis kaip ir anksčiau be išlygų smerkia, baudžia tuos, kurie nusirašo mokslo, studijų darbus. O internetinė žurnalistika pasidarė lankstesnė. Susikūrė net tarptautinis visuomeninis judėjimas „Creative Commons“, siekiantis sušvelninti gelžbetoninę autorinių teisių apsaugą („copyright“). Ypač internetiniams tekstams. „Creative Commons“ („Kūrybinės bendrijos“) ragina leisti visiems internautams laisvai, nemokamai naudotis bet kuria elektronine informacija, visokių žanrų internetiniais kūriniais. Vienas iš „Creative Commons“ įkūrėjų ir pagrindinis ideologas yra garsus JAV konstitucinės teisės žinovas, Stanfordo universiteto profesorius Lawrence`as Lessigas, karštas bet kokių intelektinės nuosavybės sklaidos apribojimų priešininkas“, – pasakojo ASU akademinės bendruomenės narė L. Šarlauskienė. Jos teigimu, nors Lietuvoje amerikiečių „Creative Commons“ organizacija įsteigė savo padalinį, mūsų autoriai nenoriai dovanoja savo kūrinius interneto naršytojams, nors nėra jokių biurokratinių kliūčių leisti kitiems naudotis tekstais ar nuotraukomis: užtenka apačioje nurodyti „Creative Commons“ ženklą – į apskritimą įrašytas raides CC.

Seniausios profesijos bendraamžis „Polinkis savintis svetimus talentus, gabumus, idėjas toks pat amžinas, kaip seniausioji pasaulio profesija. Kodėl kai kurie žurnalistai, redakcijos net antraštės nepakeitę perspausdina svetimus straipsnius, o aukštųjų mokyklų studentai su visomis paliktomis gramatikos ir logikos klaidomis persirašo ankstesnių laidų absolventų diplominius darbus? Matyt, tėvai, šeima, mokykla tokius nenaudėlius blogai auklėjo!“ – „Ūkininko patarėjui“ šmaikštavo Lietuvos kompiuterininkų sąjungos tarybos pirmininko pavaduotojas, informacinių technologijų ekspertas Romualdas Krukauskas.

Visi pučia į vieną dūdą Anot R. Krukausko, nors visi laikraščiai, žurnalai, portalai iš įpročio, inercijos nurodo, kad jų publikacijas be autorių sutikimo kituose leidiniuose ir tinklalapiuose skelbti draudžiama, neįmanoma patikrinti, ar lietuviška žiniasklaida sumoka už „skolinius“. „Sunku išlikti principingam, originaliam, kai visi Lietuvos naujienų portalai svarbiausius įvykius, visuomenę jaudinančius reiškinius, lemtingus geopolitinius pokyčius aprašo vienodais sakiniais“, – juokėsi R. Krukauskas.

Prarijo Kremliaus jauką Lietuvos kompiuterininkų sąjungos tarybos narys R. Krukauskas atkreipia dėmesį, kad internetinių Lietuvos plagiatorių armija, gal net pati to nenujausdama, pasitarnauja ir Kremliaus propagandai. „Užteko kažkokiam rusų rašeivai pavadinti mūsų plaukikę Rūtą Meilutytę „terminatoriumi“ (bejausmiu žmogaus pavidalo robotu), o jos varžovę, tarptautinių sporto funkcionierių švelniai nubaustą draudžiamų organizmo stimuliatorių vartotoją rusę Juliją Jefimovą – „gražuole“, ir šis neva „labai vykęs“ palyginimas su priešišku ideologiniu kvapeliu nuėjo, nuvilnijo per visus lietuviškus tinklalapius ir naujienų portalus. Mūsiškiai net neprašė rusų žurnalistų leidimo naudoti „vaizdingą“ sportininkių apibūdinimą“, – sarkastiškai samprotavo R. Krukauskas.

Lietuva atsilieka Buvęs ryšių ir informatikos viceministras, asociacijos „Infobalt“ kūrėjas, 2003 m. informacinės visuomenės „Naujojo knygnešio“ titulu apdovanotas R. Krukauskas apgailestauja, kad dabar, kai sukurta nemažai techninių, matematinių būdų, algoritmų, padedančių iškart atpažinti plagiatą nuo originalaus darbo, ši labai įdomi, svarbi, reikalinga šiuolaikinės internetinės veiklos sritis Lietuvoje dar beveik nežinoma. Interneto nuotraukos

Rašinių ciklą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros tarybos administruojamas Kultūros rėmimo fondas

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS „ŪP“ korespondentas

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.