COVID-19 vėl „audžia“ audinių ūkius

SARS-CoV-2 virusas vėl įsisuko į šalies audinių ūkius. Per šią savaitę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai nustatė du šios ligos židinius – Lazdijų ir Radviliškio rajonuose. Abi audinių fermos priklauso tiems patiems Nyderlandų verslininkams.

Kasdien – po naują židinį

Ketvirtas SARS-CoV-2 viruso židinys šalies audinių ūkiuose buvo užregistruotas kovo 31 dieną Radviliškio rajono Bružių kaime esančioje audinių fermoje. Pragaištinga liga buvo diagnozuota vyresnėms nei 10 mėnesių patelėms. Tai paaiškėjo, kai Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ištirti atrinkti penkių audinių mėginiai, keturiuose iš jų buvo rastas koronavirusas. Audinių ūkis priklauso UAB „Fur Farm LT“, kurios savininkai – Nyderlandų verslininkai. Bendrovėje laikoma 7,6 tūkst. žvėrelių.

Prieš dieną koronaviruso židinys buvo užfiksuotas Lazdijų rajono Kuklių kaime įsikūrusioje audinių fermoje, priklausančioje tai pačiai UAB „Fur Farm LT“. Liga šiame ūkyje diagnozuota vykdant nuolatinę stebėseną, kai kiekvieną savaitę atrenkama iki 5 vėliausiai gaišusių gyvūnėlių mėginių. Ištyrus penkis mėginius, keturiuose aptiktas SARS-CoV-2 užkratas. Ūkyje laikoma 12 tūkst. audinių.

Kiti du židiniai buvo užregistruoti praėjusių metų pabaigoje. Lapkritį koronavirusas neaplenkė Jonavos rajono audinių ūkio, kuriame laikyti UAB „Danmink“ ir AB „Vilkijos ūkis“ priklausantys gyvūnai, o prieš pat Naujuosius metus SARS-CoV-2 židinys įsiplieskė Radviliškio rajone, „Fur Farm LT“ priklausančiame ūkyje, esančiame Pavartyčių kaime.

Kaip pateko virusas, nežinia

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininko Česlovo Tallat-Kelpšos nuomone, nieko stebėtina, kad koronaviruso židiniai vėl užfiksuoti audinių ūkiuose. Visoje šalyje padidėjo užsikrėtusių žmonių skaičius, todėl išaugo ir rizika užsikrėsti audinių ūkių darbuotojams, o nuo jų – žvėreliams. Be to, įtakos galėjo turėti ir audinių poravimosi laikas, kai žvėreliai buvo daugybę kartų imami ant rankų (patelės nešamos pas patinėlius) ir turėjo tiesioginį kontaktą su žmonėmis.

VMVT duomenimis, Radviliškio rajone esančiame ūkyje koronavirusu buvo užsikrėtęs vienas ūkio darbuotojas. Gavus šią informaciją, ūkyje buvo atrinkti laikomų audinių mėginiai, juos ištyrus ir buvo rastas SARS-CoV-2 virusas. Todėl tikėtina, kad susirgęs darbuotojas virusą perdavė audinėms.

Viruso patekimo kelias į Lazdijų rajone esantį ūkį kol kas neaiškus. „Stengiamės išsiaiškinti, kaip tai nutiko, per pastaruosius tris mėnesius nė vienam iš 20 darbuotojų nebuvo diagnozuota COVID-19 liga. Neaišku, ir kiek žvėrelių reikės nugaišinti. Lauksime naujų mėginių atsakymų ir komisijos išvadų“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė UAB „Fur Farm LT“ direktorius Josyp’as Heider’is.

„Viruso perdavimas audinėms labiausiai tikėtinas nuo sergančio žmogaus artimo kontakto metu. VMVT turimais duomenimis, COVID-19 liga sergančių darbuotojų Lazdijų rajono ūkyje nebuvo. Detalesnę informaciją bus galima pateikti kitą savaitę, kai bus atlikta pirminė dokumentų analizė, siekiant atsekti galimą gyvūnų judėjimą į ūkį, taip pat atrinkus papildomų mėginių. Dabar ūkis yra izoliuotas, draudžiamas bet koks judėjimas iš jo, darbuotojams taikomi griežtesni biologinio saugumo ir asmens higienos reikalavimai“, – „Ūkininko patarėjui“ situaciją Kuklių kaime komentavo VMVT Viešųjų ryšių skyrius.

VMVT Epizootinio tyrimo grupės specialistai aiškinsis, kada ir kaip virusas galėjo patekti į ūkius, o siekiant nustatyti ligos paplitimą bus atrenkami mėginiai molekuliniams ir serologiniams tyrimams atlikti.

Visus šalies audinių laikytojus VMVT ragina ūkiuose atsakingai ir griežtai laikytis nustatytų biologinio saugumo reikalavimų. Pastebėjus, kad auginamiems gyvūnams pasireiškė karščiavimo, kvėpavimo ir virškinimo organų pažeidimo požymiai, padidėjo gaištamumas, ūkio darbuotojui pajutus bent menkiausią ligos simptomą, reikia nedelsiant palikti darbo vietą, riboti kontaktą su ūkyje laikomais gyvūnais ir skubiai informuoti VMVT.

Apsisaugoti padėtų vakcinos

„Nustačius pirmąjį židinį Jonavos rajone, kituose audinių ūkiuose iš karto buvo imtasi prevencinių priemonių. Kai kuriuos ūkius, ypač tuos, kuriuose buvo problemų, pagal savo programą kontroliuoja VMVT. Negaliu kalbėti už visus ūkius, bet didžiuosiuose tikrai kiekvieną savaitę imami mėginiai. Taip pat kas savaitę arba dvi nuo praėjusių metų lapkričio antigenų testai atliekami ir darbuotojams“, – ŪP teigė Č. Tallat-Kelpša.

Lietuvos žvėrelių asociacijos pirmininkas pabrėžė, kad antigenų testų audinių augintojai įsigyja savo lėšomis, neprašydami valstybės pagalbos.

Pašnekovas minėjo, jog asociacija prašė, kad audinių ūkiuose dirbantys žmonės būtų paskiepyti nuo koronaviruso prioriteto tvarka kartu su kitomis didžiausios rizikos gyventojų grupėmis. Tai padėtų audinių ūkius apsaugoti nuo galimų nuostolių. „Tačiau nepavyko, net niekas neatsakė į mūsų siųstus laiškus“, – apgailestavo jis.

Tačiau yra ir gerų žinių. Suomijoje, eksperimentinėje fermoje, mokslininkai, bendradarbiaudami su kailinių žvėrelių augintojais, nuo COVID-19 pradėjo vakcinuoti audines ir usūrinius šunis. JAV taip pat labai sparčiai atliekami audinėms skirtos vakcinos bandymai, o Rusijos federalinis gyvūnų sveikatos centras skelbė, kad jau praėjusių metų pabaigoje pradėjo vakcinos, skirtos audinėms ir kitiems kailiniams žvėreliams, bandymus.

„Kada audinėms skirta vakcina pasieks Lietuvą, prognozuoti sunku, viskas priklausys nuo Suomijos, kur ji jau yra išbandyta. Vertinant optimistiškai, vakcina mūsų šalies audinių augintojus pasieks dar šią vasarą“, – sakė Č. Tallat Kelpša.

Sumažėjo laikymo vietų

Lietuvoje, 2021 m. duomenimis, įregistruotos 65 audinių bandos, kuriose gyvena apie 1,5 mln. švelniakailių žvėrelių. „Per šiuos metus audinių laikymo vietų gerokai sumažėjo, bet žvėrelių skaičius išliko beveik toks pats, koks buvo praėjusiais metais“, – tvirtino Č. Tallat-Kelpša. Anot jo, audinių auginimo pikas mūsų šalyje pasiektas prieš ketverius metus, tada fermose buvo laikoma apie 2 mln. žvėrelių. Daugiausia audinių ūkių yra įkurta Šiaulių apskrityje. Šio švelniakailių žvėrelių verslo mūsų šalyje savininkai yra ir lietuviai, ir užsieniečiai.

Kol kas neaišku, kokią žalą audinių ūkiams Lazdijų ir Radviliškio rajonuose padarys ligos protrūkiai. Gaišinamos bus tik tos audinės, kurios serga.

Rita KRUŠINSKAITĖ

ŪP korespondentė

 Redakcijos nuotrauka

2021-04-03