Daugiau nebeskirti subsidijų gyvulininkystei!

Atsiprašau. Iškart perspėju, kad teksto pavadinimas neišreiškia mano nuomonės. Tai Europos piliečių iniciatyvos esmė. Pavasarį Europos Komisija (EK) užregistravo piliečių iniciatyvą „Užbaikime skerdimo amžių“. Tarptautinės kampanijos organizatoriai tariasi žinantys kelią, kaip sustabdyti pandemijas, visuotinį atšilimą, miškų naikinimą, vandenynų taršą, badą pasaulyje, ekosistemų naikinimą, laipsnišką rūšių išnykimą ir pan. Reikia uždaryti gyvulininkystės ūkius ir skerdyklas, o gyvūninius produktus pakeisti alternatyviais. Mat jie, palyginti su tradicine gamyba, esą reikalauja tiesiog juokingų išteklių ir beveik neprisideda prie klimato šiltėjimo. Taigi, siūloma gyvulininkystės nepriskirti prie veiklų, už kurias skiriamos žemės ūkio subsidijos. Tą vietą turėtų užimti etiškos ir ekologiškos alternatyvos, tokios kaip ląstelinis ūkininkavimas ir augalinių baltymų gamyba. Be to, raginama skatinti augalinių ir ląstelinių maisto produktų gamybą bei pardavimą. Tam, kad pagal piliečių iniciatyvą būtų paleista realių teisės aktų kūrimo mašina, turi būti surinkta milijonas parašų. Labai įdomu, kaip sekasi kampanija. Gal jau turėtume nusiteikti vartojimo rinkos masiniam perėjimui prie „alternatyvų“?

Iki šiol palaikymą iniciatyvai išreiškė palyginti nedaug europiečių – 32,5 tūkst. Tai itin kuklus skaičius, nors prieš akis dar marios laiko. Parašai bus renkami dar 8 mėnesius. Taigi, atidžiau pažvelkime, kokios tendencijos. Akivaizdu, kad minimalus pritarimo lygis nepasiektas nė vienoje ES šalyje. Vis dėlto neliko ir šalies, kurioje iniciatyva nesulauktų bent simboliško palaikymo. Kol kas didžiausią dalį reikalingų parašų surinko Italija – 32,4 proc. Nieko stebėtino, mat tai šalis, kurioje ir kilo iniciatyva. Jos ėmėsi nevyriausybinė organizacija „Išgelbėk viščiukų fondą“ („Save the Chickens Foundation“). Italijos mažoji kaimynė Malta taip pat stengiasi, jau surinko 28,68 proc. parašų krepšelį, nuo regiono mėgina neatsilikti Kroatija (14,27 proc.). Parašų rinkimo kampanijoje daug vangesni Nyderlandų, Vokietijos, kitų šalių gyvūnų teisių gynėjai. Bene mažiausiai iniciatyvos rėmėjų Kipre (0,78 proc.), Lenkijoje (0,92 proc.). Palaikymo balsų yra ir Lietuvoje. Kaip matyti iš oficialios ES interneto svetainės, už gyvūnų skerdimo amžiaus pabaigą pasirašė 149 Lietuvos piliečiai, t. y. 1,92 proc. Baltijos šalių gyventojų nuotaikos šiek tiek įvairuoja. Sprendžiant iš jau surinktų parašų skaičiaus, latviai bene triskart labiau nusiteikę prieš gyvulininkystę negu lietuviai, o Estijos piliečius iniciatyva jaudina dar mažiau nei mūsų tautiečius.

Europiečių iniciatyva masinio palaikymo neturi, vis dėlto kasdien sulaukia po keletą papildomų parašų. Už tų parašų yra realūs žmonės. Jų neigiamas požiūris į gyvulininkystę ir gyvūninius produktus išliko nepaisant to, kad pakito geopolitinė realybė, viena po kitos ritasi krizės. EK panašios iniciatyvos turi įtakingų rėmėjų, jų yra tarp politikų. Visgi norisi tikėti, kad pasaulis dar nesikrausto iš proto, grupelei entuziastų nepavyks kitiems primesti gyvenimo būdo taisyklių pagal norimą modelį.

Rinkos tyrimų bendrovė „IndexBox“ prognozuoja, kad į ES mėsos ir paukštienos rinkas ateinantį dešimtmetį atslenka sąstingis. Tačiau tokia prognozė grįsta ne augalinės kilmės mėsos pakaitalų gamybos šuoliu. 2020 m. šiam segmentui teko vos apie 1 proc. visos mėsos pardavimų rinkos, tad stebuklingas populiarumo augimas nėra numatomas. Iš dalies gyvulininkystės plėtrą ribos visuomenės noras sveikiau ir subalansuotai maitintis. Mažinti gamybos apimtis skatins stiprėjantis spaudimas užtikrinti tvarumo reikalavimus. Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro ataskaitoje „Augalinės kilmės mityba ir jos poveikis sveikatai, tvarumui ir aplinkai: įrodymų apžvalga“ (2021) išvadoje teigiama, kad įrodymai apie vegetariškos ir veganiškos mitybos ilgalaikį poveikį sveikatai tebėra neišsamūs. Augaliniai mėsos pakaitalai priskiriami labai perdirbtiems maisto produktams. Jų sudėtis sudėtinga, naudojami tokie maisto priedai kaip tirštikliai metilceliuliozė arba karageninas. Jie nėra uždrausti, bet produktų su jais išties negalima apibūdinti kaip mėsai geresnės alternatyvos. Su gyvūnais atlikti tyrimai rodo, kad karageninas gali sukelti žarnyno uždegimą, pažeisti virškinimo sistemos gleivinę, prisidėti prie diabeto vystymosi. Labai perdirbtuose produktuose daug druskos. Augaliniame mėsainyje yra apie 500 mg natrio, o tikrame jautienos mėsainyje – tik 85 mg. Valgydami sūrų maistą rizikuojame susirgti hipertenzija. Neatlaiko kritikos ir teiginiai dėl poveikio aplinkai. Palmių aliejus – tik vienas pavyzdys. Dėl alyvpalmių plantacijų naikinami miškai, o produkto transportavimas palieka labai didelį anglies pėdsaką. Taigi, alternatyvus maistas nėra skydas nuo visų problemų.

Kaip dabar aiškėja, energetinė krizė ir infliacija veganiško maisto žvaigždes klupdo pirmąsias. Agrarheute.de praneša, kad avižų pieno gamintojo „Oatly“ akcijų vertė nuo praėjusio rudens smuko 80 proc., o dirbtinės mėsos gamintojo „Beyond Meat“ – 85 proc. Krizės akivaizdoje vartotojai mieliau renkasi tradicinius produktus. Pasak analitikų, pakaitalai ir iki šiol nebuvo itin pelningas verslas. Tikėtasi, kad tai – investicija į ateitį, tačiau taip jau nebeatrodo.

Irma DUBOVIČIENĖ

Susijusios temos - skaitykite: Europos Komisija, energetinė krizė, infliacija, žemės ūkio subsidijos, gyvulininkystės ūkiai, subsidija