Šiemet Europos Sąjungos (ES) šalyse grūdinių kultūrų derlius, palyginus su pernykščiu, yra menkesnis, tačiau geriau užderėjo aliejiniai ir baltyminiai augalai, teigiama žemdirbių organizacijų COPA ir COGECA pranešime.
Grūdinių kultūrų derliai ES šalyse pernai, šiemet bei pastarųjų penkerių metų vidurkis.Taip pat pranešime teigiama, kad tokią išvadą padarė darbo grupės ekspertai, įvertinę preliminarius statistinius visų 27 bendrijos narių duomenis bei prognozes. Pagal juos šiemet ES šalyse grūdų derlius turėtų sudaryti apie 269 mln. tonų, o tai yra 6,8 proc. mažiau, nei buvo pernai, nors tiek pernai, tiek šiemet grūdinėmis kultūromis buvo užsėtas panašus plotas. Ekspertų pastebėjimu, šiemet mažėja daugelio javų derlius. Ypač šios tendencijos būdingos kukurūzams, kurių augimui ypač daug įtakos turėjo daugelį Europos valstybių kamavusi sausra. Kukurūzų grūdams derlius šiemet sieks 55 mln. t, o tai 20 proc. mažiau nei pernai.
Kietųjų kviečių auginimas taip pat patyrė nuosmukį – buvo nuimta 7,4 mln. t, 7,4 proc. mažiau nei pernai. Paprastųjų kviečių prikulta 125,6 mln. t – 2,5 proc. mažiau nei pernai. Tik miežių derlius turėtų būti stabilus – manoma, kad jis bus panašus į pernykštį – 51 mln. t. Žemdirbių organizacijos pranešime pastebi, kad šiemet grūdinių kultūrų derliai – mažesni, nei buvo vidutiniškai gauti per pastaruosius penkerius metus. Tačiau šiemet geriau užderėjo aliejiniai augalai – laukiama 31,9 mln. t, o tai – 7,2 proc. daugiau nei pernai, 5,1 proc. daugiau nei pernai – 3,92 mln. t – turėtų būti ir baltyminių augalų derlius. Tikimasi, kad aliejinių ir baltyminių augalų derlius šiemet maždaug 5 proc. viršys paskutinių penkerių metų derliaus vidurkį. Šie metai buvo palankūs auginantiems rapsus – jų prikulta 19,5 mln. t. Šis padidėjimas iš dalies kompensavo kitos aliejinės kultūros – saulėgrąžų – derliaus netektis. Nors saulėgrąžų pasėlių plotas buvo didesnis nei pernai, derlius siekė tik 9,6 mln. t ir, palyginus su pernykščiu, buvo menkesnis 7 proc. Tikimasi, kad ES sojos pupelių derlius turėtų išlikti stabilus, nes sumažėjusį derlių kompensavo 17,4 proc. padidėję jų auginimui skirti plotai. Šiemet turėtų gerai užderėti pupos, ypač Baltijos ir Skandinavijos šalyse. Todėl tikimasi, kad jų derlius ES šalyse augs maždaug 5 proc., palyginus su pernykščiu derliumi.
„Šiuos rezultatus būtina vertinti pasauliniame kontekste, nes tiek ES, tiek pasaulinėje rinkoje vyrauja labai didelis neapibrėžtumas, kurį lemia ne tik geopolitinė padėtis, bet ir infliacija, euro ir JAV dolerio santykis, nuolat augančios ūkininkavimo sąnaudos, ypač išaugusios trąšų kainos. Tai turės įtakos kitų metų derliams, todėl Europos Komisija jau dabar turėtų imtis veiksmų, kad trąšų rinka taptų skaidresnė, būtų apribotas kainų augimas ir garantuotas jų tiekimas kitam derliaus sezonui“, – tvirtinama COPA ir COGECA pranešime.
ŪP informacija
2022.09.14
Susijusios temos - skaitykite: ES grūdų derlius, COPA ir COGECA, baltyminiai augalai