Devizas – grąžinti žemdirbio prestižą

Spalio 23 dieną savo vadovą turės Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) padaliniu tapusi Žemės ūkio akademija (ŽŪA, buv. Aleksandro Stulginskio žemės ūkio universitetas). Konkurso komisija praėjusią savaitę patvirtino vienintelę paraišką ŽŪA vadovo – kanclerio – pareigoms eiti. Rytoj pagrindinis kandidatas prisistatys aukštosios mokyklos akademinei bendruomenei. Paraiškos pateikėją, VDU ŽŪA Bioekonomikos plėt­ros fakulteto dekanę prof. dr. Astridą MICEIKIENĘ šnekina „Ūkininko patarėjo“ korespondentas Kazimieras ŠLIUŽAS.

– Universiteto kancleris. Kokia tai pareigybė? Yra įprasta, kad šias pareigas einantis žmogus yra laikomas direktoriumi, tvarko daugiausia ūkinius reikalus. Kaip yra aukštojoje mokykloje? Ar kancleriui suteikiama galimybė priimti ir platesnius, politinius sprendimus? Jūsų parengta programa yra labai plati, visaapimanti.

– ŽŪA yra in jure teisėmis VDU sudėtyje. Pagal nustatytą tvarką rektoriumi lieka tik pagrindinio universiteto vadovas, o padaliniais tapusių ŽŪA ir buvusio Vilniaus edukologijos universiteto rektorių pareigybės naikinamos ir vietoj jų atsiranda kanclerio pozicija. Taigi, kancleris yra tokio didžiulio savarankiško padalinio vadovas ir tiesiogiai atskaitingas tik VDU rektoriui.

Kancleris turės teisę priimti savarankiškus sprendimus, neprieštaraujančius VDU studijų ir mokslo politikai, formuoti ŽŪA misiją ir ją įgyvendinti. ŽŪA kancleris yra ne ūkinis vadovas, o ŽŪA misijos vykdymo garantas, kuris kartu su komanda bei socialiniais partneriais formuos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką, t. y. kartu su savo komanda spręs ir studijų, ir mokslinės veiklos, ir poveikio Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros socialinei ekonominei raidai klausimus.

– Turite didžiulį ir kolegų, ir socialinių partnerių palaikymą. Kaip pavyko jį „užsidirbti“?

– Jau aštuoneri metai esu ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė, prieš tai – prodekanė. Visą šį ilgą laiką vienas iš mano tikslų buvo ne tik plėtoti studijų programas, mokslinius tyrimus, bet ir palaikyti labai glaudų ryšį su socialiniais partneriais. Visą laiką labai glaudžiai dirbome ir su Žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos ūkininkų sąjunga, Žemės ūkio ministerija, Žemės ūkio rūmais ir kitomis organizacijomis, viešuoju sektoriumi, kaimo bendruomenėmis, vietos veiklos grupėmis. Mūsų bendradarbiavimas buvo naudingas visiems. Įgyvendinome daugybę projektų, teikėme ekspertines paslaugas, konsultavome. Vos paskelbus ŽŪA vadovo konkursą, man daug kas skambino, ragino rengti dokumentus ir pateikti savo programą konkurso komisijai. Tai buvo viena svarbiausių priežasčių, kodėl ryžausi dalyvauti VDU paskelbtame konkurse. Tą tikrai jaučiu ir manau, kad kartu su akademine bendruomene ir socialiniais partneriais galime kartu dėlioti ŽŪA veiklą ir ją kelti į aukštesnį lygmenį.

– Kokius matote savo, kaip galimos kanclerės, pagrindinius uždavinius? Kokie būtų patys pirmieji darbai?

– Pirmieji darbai būtų susiję su žemės ūkio ir kaimo plėtrai reikalingų studijų programų vystymu, populiarinimu, kad paruoštume pakankamai žemės ūkio verslui ir viešojo sektoriaus institucijoms reikalingų aukštos kvalifikacijos specialistų. Nepalankiai susiklostė išorės švietimo politika, kai galimybes studijuoti lemia tik pažymiai, o ne motyvacija, pasiruošimas dirbti savo gimtajame regione. Pripažinkime, kad Lietuvos kaimiškuose regionuose švietimo sistema yra truputį žemesnė negu didžiuosiuose miestuose, todėl žemės ūkio studijų programų studentų smarkiai sumažėjo. Jei būsiu kanclerė, mano pirmoji užduotis bus susitelkti su partneriais ir žemės ūkio studijų programas, jų reikalingumą šalies ūkiui supriešinti su vadinamosiomis populiariomis studijomis, kurias baigusiems absolventams ne visada pavyksta ir darbą pagal specialybę rasti. Kartu telkti jaunimą studijuoti pas mus, grįžti į regionus, kurti kitokį kaimą, kitokius regionus, kitokį žemės ūkio verslą – modernų, inovatyvų ir gaminantį aukštos kokybės produkciją. Šiam darbui norime pasitelkti ir socialinius partnerius, žiniasklaidą, tikimės valstybės ir vietos valdžios pritarimo.

– Ar prie to galėtų solidžiai prisidėti ir, pavyzdžiui, klubas „ŽŪA alumni“, kuriam ilgą laiką vadovavote ir dabar esate viceprezidentė?

– Tai stipri organizacija. Būtent alumnai, buvę A. Stulginskio, Lietuvos žemės ūkio universiteto bei akademijos absolventai, yra tie pavyzdžiai, kurie gali paskatinti jaunimą rinktis žemės ūkio, kaimo plėtros studijų programas, nes jie mato ir patys yra patyrę, kiek galimybių kurti, plėtoti verslą suteikia kaimas. Labai tikiu, jog, dirbdami su alumnais, galėsime dar stipriau Lietuvoje paskleisti žinią apie mūsų ŽŪA misiją ir programas, kurios reikalingos žemės ūkiui ir kurias baigusiesiems nėra problemų rasti gerai apmokamą darbą pagal specialybę arba kurti savo verslą. Šio klubo nariai yra daugiau kaip pusė tūkstančio absolventų, iš kurių daug kas turi savus ūkius, verslus kaime. Jei tapčiau ŽŪA kanclere, tikėčiausi didžiulės alumnų paramos.

Klubo nariais tampa ne tik buvę studentai, neseniai gavę diplomus, bet ir baigusieji studijas prieš dešimtmetį ar dar anksčiau. Šio klubo nariai gali būti ir yra pavyzdys moksleiviams, kurie galėtų rinktis žemės ūkio specia­lybių studijas. Alumnai ir dabar aktyviai prisideda prie akademijos veiklos: dalijasi savo patirtimi, skaito paskaitas, pasiūlo baigiamųjų projektų atliekantiesiems gamybinę praktiką, savo alma mater paremia įvairiais būdais.

Jie gali prisidėti prie motyvavimo rinktis žemės ūkio profesiją. Jie skiria nemažai stipendijų studijuojantiems žemiečiams, prisideda prie darbo vietų užtikrinimo, todėl studijas mūsų akademijoje baigęs jaunimas itin retai registruojasi Užimtumo tarnyboje.

Kiek kalbu su savo socialiniais partneriais, mūsų absolventai greitai gauna darbo vietas, kuria savo verslus, bet, galbūt, kai kur regionuose mūsų auklėtinis nėra labai drąsus, todėl kartais jį reikia paskatinti, kitąsyk ir finansiškai paremti, kad galėtų studijuoti, nes iš tiesų jauni žmonės, kurie ateina pas mus, yra motyvuoti, žino, ko nori, kur jo geriausios savybės gali būti atskleistos. Manau, su alumnų klubu, kaip su ambasadoriais, galime geriausiai tai padaryti.

Buvę mūsų studentai grįžta kaip dėstytojai, baigiamųjų darbų užsakovai, kaip studentus priimantys į gamybinę praktiką, kaip darbdaviai, kviečiantys į darbą, kaip mecenatai, stipendijų steigėjai. Tokių pavyzdžių tikrai daug ir, tikiuosi, bus dar gerokai daugiau. Ypač džiaugiuosi regioniniais klubo skyriais, kurie apima visą Lietuvą, todėl užtikrina komunikavimą visoje šalyje. Tai viena iš veiklų, kurią reikėtų stiprinti.

– Iš pradžių universitetų stambinimas buvo smarkiai kritikuotas kaip dirbtinių darinių kūrimas. Ar tokia pertvarka, Jūsų požiūriu, gali padidinti ŽŪA savarankiškumą ir prestižą, paskatinti VDU padalinių sinergiją?

– Mažiems universitetams sunku išsilaikyti, esant didelio dalimi, lengviau dalyvauti tarptautiniuose mokslo ir studijų projektuose. Atsirado daugiau galimybių ir mūsų ŽŪA studentams įgyti užsienio kalbų žinių, nes VDU galima mokytis daugiau kaip 30 užsienio kalbų. Vykstant skaitmenizacijos procesams, technologinių inovacijų kontekste tikrai lengviau, susitelkus su kitais VDU padaliniais, vykdyti tyrimus, kiek žemės ūkis gali skaitmenizuotis, kiek turi savo žinių apie investicijas į žemės ūkio verslą. Į tai įtraukiant ir užsienio šalių studentus bei mokslininkus, visam pasauliui lengviau paskelbti, kokios mūsų akademijos užsienio programos, kuo jos patrauklios, nes pasaulis globalėja, mums reikia turėti ir užsienio studentų visuose lygiuose – ir bakalaurų, ir magistrų, ir doktorantų. Tai klasikinio universiteto galimybės didinant ir mūsų ŽŪA prestižą.

Kanclerio užduotis yra toliau stiprinti ŽŪA kaip savarankišką instituciją, turinčią labai konkrečią misiją. Tai geriausiai pavyktų daryti bendraujant su kitais universiteto padaliniais, pasitelkiant geriausią praktiką, kviečiant ir kitų padalinių mokslininkus, dėstytojus prisidėti prie ŽŪA stiprinimo, bet pirmiausia pasitelkiant ŽŪA dėstytojus, mokslininkus, studentus.

– Minėjote ne visai gerą susiklosčiusią padėtį, kai į universitetus moksleiviai paskirstomi pagal vadinamą praeinamąjį balą, ir ši tvarka nėra palanki žemės ūkio specialybių studijoms.

– Iš tikrųjų tokia politika neskatina nei plėtoti žemės ūkio mokslų, nei jaunimo grįžti į regionus. Daugelyje valstybių būsimų specialistų poreikis planuojamas ir pagal tai formuojamas studentų kontingentas. Žemės ūkis Lietuvoje visais laikais, įskaitant ir COVID-19 pandemiją bei karantiną, išlaikė ir eksporto, ir labai geras plėtros tendencijas. Jei neturėsime gerų specialistų, stiprių mokslinių tyrimų, šiai ūkio šakai Lietuvoje tikrai nebus geriau. Todėl, manau, tikrai metas grįžti prie kitokio studijų finansavimo modelio. Tikiuosi, kad valstybės valdžia, kurią netrukus baigsime rinkti, galų gale suvoks, jog Lietuva – ne tik Vilnius ir Kaunas, o visi regionai, žemės ūkio verslas yra ir daugumos kitų verslų varomoji jėga.

Mes turime siekti, kad jau 2021 metais, prasidedant naujam finansiniam Europos Sąjungos (ES) laikotarpiui, galėtume priimti daugiau abiturientų, kurie studijuotų žemės ūkio verslui reikalingas programas. Tai itin skubi užduotis, bet reikia, kad ir valdžia suvoktų, jog labiausiai valstybei reikalingi tie specialistai, kurie neišvažiuoja.

– Daug rašėte ir apie mokesčių sistemą, žaliąją kryptį, nors tai ir atrodo paradoksalu, nes žemės ūkis plėtojamas gamtoje – jai duoda, iš jos ima, todėl nesuinteresuotas gamtai kenkti, tačiau kaltinamas, jog trečdalis klimato kaitos kaltės tenka būtent jam.

– Dabar, Europai pasirinkus žaliąjį kursą, susidarė ypatingos galimybės šią sritį plėtoti. Vis dažniau kalbame apie žiedinę ekonomiką, apie bioekonomiką, kur žemės ūkiui skiriamas ypatingas vaidmuo. Vis daugiau žmonių nori valgyti ekologišką, kokybišką maistą, vartoti kitas gėrybes, kurias sukuria žemės ūkis. Vis labiau atsigręžiame į kaimo turizmą, kitas žemės ūkio veiklas. Manau, visi turime kuo greičiau atkurti žemės ūkio įvaizdį, kuris ne be politikų sukurtos pozicijos yra padarytas per mažai reikšmingas, o kartais ir kenksmingas. Tas įvaizdis mūsų visų sutelktomis pastangomis turi būti atkurtas.

Galimybės, kuriomis dabar gali pasinaudoti žemės ūkio verslas ir, žinoma, mokslas, yra labai palankios, į vajų tai tikrai nepanašu. Atsiranda papildomų paramų iš įvairių ES fondų, programų, kad žmonės galėtų valgyti sveiką ir kokybišką maistą, gyventi kokybiškoje aplinkoje.

Yra daugybė sričių, kurių plėtra nebūtų įmanoma be žemės ūkio, žuvininkystės, miškininkystės. Beveik pusė viso Lietuvos verslo yra susiję su žemės ūkiu, juo labiau kad jis sukuria ir daugybę darbo vietų apdirbamojoje pramonėje, kuriai tiekia gausybę žaliavos.

– Mažai kas užginčys, kad patį sveikiausią ir skaniausią maistą žmonės užsiaugina savo sklypuose. Ar Jūs irgi mėgstate darbuotis savo sklype?

– Gyvenu individualiame name, prie kurio yra sklypelis, bet jame nėra daug laiko darbuotis. Visada padedu tėvams, seseriai, anytai nusikasti bulves, jų auginamas ekologiškas daržoves. Nesu agronomė, todėl ne visada galiu jiems patarti, kaip užsiauginti ekologiškas daržoves, bet tikrai visada patariu, kaip ir kokius mokesčius sumokėti, kaip realizuoti užaugintą produkciją, kaip tvarkyti apskaitą, valdyti finansus. Visada mielai patariu ir žemės ūkio verslui, ir ūkininkams, nes šią sritį išmanau geriausiai.