Diabetas: neįvertinta šio šimtmečio liga

Kas dešimt sekundžių pasaulyje nuo diabeto sukeliamų komplikacijų miršta žmogus. Tiems, kuriems pavyksta išgyventi, neretai yra šalinamos galūnės, žmonės kenčia nuo širdies ir kraujotakos sutrikimų ar net apanka. Lietuvoje šiuo metu diabetas kamuoja jau kas 20-tą šalies pilietį.

Minint Pasaulinę diabeto dieną, Diabeto prevencijos judėjimas „DIA BE TO. Rytojus prasideda šiandien“ į konferenciją Seime pakvietė visus neabejingus savo ir artimųjų sveikatai, ragino išsiaiškinti diabeto rizikos veiksnius, atpažinti pirmuosius ligos simptomus ir laiku užkirsti kelią klastingai ligai. Renginio dalyviai galėjo nemokamai išsitirti gliukozės, glikuoto hemoglobino, cholesterolio lygį kraujyje, vyko aktyvaus judėjimo bei sveikos mitybos pamokos.

Pasyvumas leidžia ligai progresuoti

Specialistai pastebi, kad viena iš reikšmingiausių su diabetu susijusių problemų šiandien – vėlyvas ligos diagnozavimas, žmonių pasyvumas ir nesidomėjimas savo sveikata. Trumpą apklausą sostinės gatvėse atlikę renginio organizatoriai pademonstravo, kad nors dauguma apklaustųjų ir žino apie diabeto rimtumą, tačiau apie ligos simptomus bei susirgimo priežastis išmano mažai.

Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Dangutės Mikutienės, išvengti sunkių diabeto pasekmių padėtų žmonių švietimas ir lengvai prieinamas profilaktinis patikrinimas.

„Diabetas – tylus žudikas, progresuojantis, plintantis ir pasibaigiantis ne vienerius metus trunkančiomis komplikacijomis. Didžiausia problema, kad laiku nėra diagnozuojamas II tipo diabetas. Matyt, neįmanoma ištirti kiekvieno, todėl būtina, kad gyventojai būtų budrūs. Priklausant rizikos grupei, pavyzdžiui, turint pilvinį nutukimą reikia nedelsiant sekti savo kraujospūdį, gliukozės ir cholesterolio kiekį kraujyje“, – aiškino Lietuvos Endokrinologų draugijos pirmininkas prof. Antanas Norkus.

Medikai pabrėžė, kad išskirtinį dėmesį gyventojai turi skirti diabeto rizikos veiksniams bei pirmiesiems ligos simptomams atpažinti. Pirminiai diabeto požymiai, apie kuriuos turi žinoti kiekvienas žmogus: padidėjęs troškulys ir burnos džiuvimas, dažnas šlapinimasis, nuovargis, energijos stoka, nuolat jaučiamas alkio pojūtis, lėtai gyjančios žaizdos, pasikartojančios infekcijos, sutrikęs regėjimas, staigus svorio mažėjimas. Pasak specialistų, ligai progresuojant organizme sutrinka insulino gamyba ir pradeda vystytis komplikacijos: inkstų ligos, aklumą sukeliančios ligos, nervų ligos, kurios pažeidžia kojas ir kelia amputacijų grėsmę, sutrinka širdies ir kraujagyslių darbas, dėl to galimi infarktai ar insultai.

Diabetas smogia ir vaikams

Įprasta manyti, kad diabetas – tai vyresnio amžiaus asmenų liga. Tačiau specialistai pastebi, kad šiandien diabeto simptomus jaučia vis daugiau vaikų. Vaikų sergamumas cukriniu diabetu auga. Pasak prof. Rasos Verkauskienės, kertinis akmuo diabeto gydyme – pacientų bei jų šeimos narių, aplinkinių žmonių mokymas.  „Vaikai turi gyventi įprastą gyvenimą, turi siekti to, ko siekia jų bendraamžiai. Tačiau vaikų ugdymo įstaigose nėra kompetentingų specialistų ir jie neturi įgaliojimų padėti sergantiems vaikams. Taip pat vaikų susirgimų gydymui bei ligos stebėsenai trūksta valstybės kompensuojamų priemonių:  insulino pompų vaikams, stebėsenos jutiklių“, – teigė R. Verkauskienė.

Pasaulinės diabeto dienos proga Kauno klinikų Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos skyriuje mažus ir didelius stebino iliuzionistas Anton Lavrentjev.  Tai vienas iš Kaune vykusių renginių, kurį inicijavo visuomeninis diabeto prevencijos judėjimas „DIA BE TO. Rytojus prasideda šiandien“ ir klubas „Accu-chek“. Stebuklų reikia visiems, o ypač sunkia liga sergantiems vaikams. Cukrinis diabetas – liga visam gyvenimui, o vaikams ji itin sunki, nes didžioji dalis (per 90 proc.) vaikų serga 1 tipo diabetu ir yra priklausomi nuo insulino, o tai reiškia, kad 4-5 kartus per parą jie turi švirkštis vaisto. Deja, ne mago valioje sugrąžinti vaikams sveikatą. Tačiau iliuzionisto rankų miklumas ir nesibaigiantis humoras sukūrė išties nuostabią atmosferą, ir vaikai bent tą akimirką užmišo apie sunkią ligą.

Svarbu suvienyti jėgas

Konferencijoje susirinkusių pranešėjų nuomone, svarbus yra ir valdžios indėlis skatinant žmones aktyviau sekti savo sveikatą. Pasak jų, būtina visiems – tiek politikams, tiek visų sričių specialistams, tiek piliečiams – susivienyti, kad bendromis pastangomis gebėtume išvengtume šios klastingos ligos, o jeigu jau susirgome – kad mokėtume ją valdyti.

A. Norkaus teigimu, iš visų diabetui gydyti skirtų finansinių resursų, tik 25 proc. lėšų yra skiriami diabetui gydyti, didžioji dalis  –  net 75 proc. – skiriami gydyti komplikacijas, kurios išsivysto laiku nediagnozavus bei nepradėjus gydymo proceso.  Todėl laiku diagnozavus bei taikant profilaktikos priemones galima gelbėti ne tik žmonių gyvenimus bet ir taupyti ekonominius resursus. Pasak profesoriaus, reikalinga ilgalaikė Valstybinė cukrinio diabeto programa, kuri galėtų būti viena iš prioritetinių Lietuvos sveikatos programos dalių:  prevencija, diagnostika, individualizuotas gydymas.

Konferencijos metu įvairių sričių specialistai aptarė Lietuvos endokrinologų draugijos parengtą deklaraciją, kurioje diabetas įvardijamas kaip liga, numatomą žmogaus gyvenimo trukmę sumažinanti iki 10-20 metų. Valdžios institucijos kviečiamos parengti ir įgyvendinti Lietuvos nacionalinę diabeto programą, įkurti nacionalinį diabeto registrą, kurti ir remti strategijas, skirtas  II tipo diabeto ir nutukimo prevencijai, užtikrinti sistemingą patikrą didelės rizikos grupėse. Taip pat raginama kuo greičiau pradėti asmenų, sergančių cukrinių diabetu, komplikacijų antrinės profilaktikos priemonių programos įgyvendinimą, skirti lėšų inovatyvių medikamentų savalaikiam prieinamumui, sutelkti dėmesį į paciento mokymą.