Į dirvą jau byra žieminiai kviečiai

Pelutavos kaimo (Pernaravos sen., Kėdainių r.) ūkininkas Zigmas Ričkus trečiadienį jau pradėjo žieminių kviečių sėją. Žieminių kviečių vidutinis derlius jo ūkyje jau daugelį metų būna 6–9 tonos iš hektaro. Sausringais metais prikūlė po 6 t/ha, šiemet – 8 t/ha. Bet, finansiškai skaičiuojant, beveik nėra skirtumo tarp tų 6 ir 8 tonų iš hektaro. Pernai grūdai buvo ekstra klasės, jų supirkimo kaina buvo aukštesnė, o šiemet – blogesnė grūdų kokybė ir mažesnė kaina.

Blogų metų nebūna

„Blogų metų mano ūkyje nėra buvę, nesvarbu, lietingi ar sausi“, – teigė Z. Ričkus. Ir jis turi teisę taip kalbėti, nes žemės ūkyje triūsia jau 49 metus. Grįžęs iš tarnybos sovietinėje armijoje iškart pradėjo dirbti vyriausiuoju agronomu kolūkyje, Kelmės rajone. Nuo 1980-ųjų tokį pat darbą tęsė Kėdainių rajono Salomėjos Nėries kolūkyje. O dabar – jau dvidešimt pirmi metai, kai ūkininkauja savarankiškai.  Beje, iširus kolūkiui dar buvo sukūręs žemės ūkio bend­rovę. Bet netrukus ir ši žlugo – dalis darbuotojų pareiškė norą išeiti iš bendrovės, kiti pasiliko dirbti su Z. Ričkumi ir tapo samdiniais jo ūkyje. Dabar ūkininkas turi 15 samdomų darbuotojų. Jo ūkis nemažas – 770 ha žemės ūkio naudmenų.

Zigmas sakė, kad geriausias terminas žiemkenčiams sėti yra rugsėjo 13–25 dienomis. Jam yra tekę ir spalio 14-ąją baigti sėją, ir derlius buvo 6 tonos kviečių iš hektaro. „Dabar orai geri, tempų nespartinu – per dieną pasėju 30–40 ha. 350 ha žieminių javų turiu pasėti, neskubėdamas užtruksiu 10–15 dienų. Auginu ir vasarinius miežius bei kviečius, žieminių rapsų jau pasėjau 200 ha. Kasmet sėju po 35 ha raudonųjų dobilų. Jie tinka ir žalinimui, ir puikus pašaras galvijams“, – teigė Z. Ričkus.

Jis sėja keturių veislių žieminius kviečius. Ketvirtadienį sėjo naują C1 klasės (pirmi metai dauginime) ‘Bosporus’ veislę, trečiadienį pasėjo irgi C1 veislę ‘Patras’. Daug metų ją sėja, labai gera veislė. Dar sės, jau penktus metus, ‘Zeppelin’ (C4) ir praėjusiais metais pirktą ‘RGT Reform’ sėklą, kuri irgi davė gerą derlių.

Kodėl netikrinama sėklų kokybė?

„Dar viena nelinksma naujiena – Panevėžio UAB „Agrolitpa“ įsigijau 7 tonas ‘Wendelin’ veislės kviečių sėklos. Trečiadienį mano darbininkai pabandė ją beicuoti, supylė keturis maišus. Tačiau pamatėme, kad ta sėkla visiškai nevalyta. Prieš 48 metus kolūkiai taip kuldavo – tarp šiukšlių sunku būdavo rasti grūdų. Tokius grūdus tiesiai iš kombaino ši firma atvežė parduoti kaip gerą sėklą. Jos kaina – apie 400 eurų už toną, bet ji yra netgi žemesnės klasės nei pašariniai grūdai. Jeigu būčiau per javapjūtę pardavęs tokius grūdus, būčiau gavęs tik 136 eurus už toną. Kas darosi Lietuvoje su sėklų kokybe – kas ją kontroliuoja, kas turi už tai atsakyti? Pirmą kartą per tiek metų pasitaikė, kad neatsakinga firma atvežtų nevalytą, tiesiai iš kombainų“, – piktinosi Z. Ričkus.

Ūkininkas šitą sėklą pirko ne tiesiogiai, o per tarpininką UAB „Agrochema plius“. Šios įmonės Kėdainių regiono vadybininkė Svetlana Raštikienė trečiadienį buvo atvažiavusi pas Z. Ričkų, nufotografavo sėklą su daugybe šiukšlių, surašė aktą, o „Agrolitpos“ darbuotojai išsivežė visą šią „sėklą“. S. Raštikienė vakar ŪP patikslino, kad bendrovė, kurioje ji dirba, tik priima iš ūkininkų užsakymus, o sėklą pristato pati „Agrolitpa“, todėl neturinti jokių galimybių patikrinti parduotos sėklos kokybę.

„Agrolitpos“ generalinis direktorius Virginijus Kliučininkas ŪP paaiškino: „Ši sėkla yra normaliai išvalyta, tik joje yra inertinės medžiagos dalelių – augalų lukštelių. Negali būti jokių piktžolių – mes privalomiesiems standartams nenusižengiame. Z. Ričkus turi teisę kritikuoti, bet tegul jis pasitikrina, tegul Valstybinė augalininkystės tarnyba paima iš tų maišų pavyzdžius. Mes jau 27-erius metus esame sėklos ruošimo specialistai. Problemą gali išspręsti tik ginčų komisija, o mūsų versle arbitražinius tyrimus atlieka Valstybinė augalininkystės tarnyba.“

„Belieka tik spėlioti, ar dabar kvailesnių ūkininkų ieškos, kam parduoti tokią sėklą, ar bandys ją išvalyti“, – stebėjosi Z. Ričkus.

ŪP žiniomis, yra pasitaikę atvejų, kai ūkininkai iš kai kurių firmų nusiperka daugiamečių žolių sėklą, o pasėjus vienam išdygsta usnys, kitam – balandos.

Nuotr. Z. Ričkus ir žieminius javus sėjantis mechanizatorius Algirdas Dimšlys.

Karves – į raudonąją knygą

„Dar turiu melžiamų karvių bandą, kurios jau ateinantį pavasarį bus „keliamos“ į raudonąją knygą. Pavasarį jau nebebus visų 150-ies mano karvių. Parduosiu arba lenkams, arba vietiniams mėsos perdirbimo kombinatams. Lenkai tikriausiai jas gyvas išsivežtų. Man gaila – labai gera banda, metinis primilžis iš karvės – vidutiniškai po 10 tonų pieno. Labai gaila, bet ką daryti, jei tokia sistema, kai taip šaipomasi iš pieno gamintojų“, – piktinosi Z. Ričkus.

Ūkininkas teigė, kad ir mineralinis vanduo yra du kartus brangesnis už pieną. Tokie dalykai sveiku protu nesuvokiami.

Sėkla rūpinkitės atidžiau

Dr. Roma SEMAŠKIENĖ

LAMMC ŽI Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja

Po 2018 ir 2019 metų vasaros turėjome tikrai sveiką sėklą ir rekomendavome, kad galima pamažinti beico normą ir pan., tačiau šiemet matėme ir išgulusius javus, ir užsitęsusią javapjūtę. Praslenkantys gausūs lietūs lėmė, kad užkrato ant sėklos yra nemažai. Ir daug kas šiemet laukuose išvydome ant lapų pavasarinio pelėsio sukėlėją, o jis paprastai gerais metais nėra būdingas.

Aišku, kiekvienas ūkininkas neturi galimybių pasitikrinti, pažiūrėti konkrečiai, kokia yra jo sėklos kokybė. Tačiau bendra tendencija tokia, kad sėkla yra gana ligota, ir labai rekomenduočiau kokybiškai ją beicuoti, naudoti visą registruotą normą. Ir turėkime omenyje, jog infekcija jau yra sėkloje, dar visada jos būna dirvoje, o jeigu sėjame į javų ražienas, ta rizika dar daugiau padidėja.

Šiemet rekomenduočiau rūpintis sėkla atidžiau. Žieminių javų dygumas iš tikrųjų yra neblogas, todėl labai svarbu teisingai pasiskaičiuoti sėklos normą, labai nepritankinti pasėlių. Ligoms palanku plisti, kada yra tankūs ir vešlūs pasėliai.

Terminų dirvai suarti jau nėra

Dr. Virginijus FEIZA

LAMMC ŽI Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas

Svarbiausia yra meteorologinių sąlygų būklė ir nuo to priklausanti situacija laukuose. Jeigu šlapia, stovi vandens perteklius, o jeigu normaliai drėgna, tai darbai vyksta kuo puikiausiai. Aš manyčiau, kad šiandien dirvožemio būklė yra gera. Kalbant apie terminus žiemkenčiams sėti – šis darbas dar gali šiek tiek palaukti, skubėti neverta. Nuo rugsėjo 15 iki 20 dienos yra normalus laikas sėjai. Labai anksti pasėjus, yra galimybė, kad tie mūsų žiemkenčiai peraugs ir blogai peržiemos. Nutęsus sėjos pradžią, pasėliai gali prastai sudygti ir jiems bus sunku žiemoti.  Manyčiau, kad tik apie rugsėjo vidurį traktoriai su sėjamosiomis turėtų išriedėti į laukus. Per pastaruosius daugelį metų mes jau patyrėme, kad Lietuvoje rudenys būna vis sausesni. Jeigu anksčiau sakydavo, jog dirvas reikia suarti iki spalio 15-osios, tai dabar tokios rekomendacijos jau nebėra. Mačiau, kad ir lapkričio mėnesį ūkininkai aria dirvas. Mat dirvožemis dar būna sausas, vagos gražiai subyra. Ir tokio griežto sėjos kalendoriaus šiandien jau nebėra. O rugsėjis visada reikš rugių sėjos metą.

Stasys BIELSKIS

ŪP korespondentas