Ekologiškai ūkininkaujantieji jaučia nuolatinį sėklų badą

Populiariausia ekologinės gamybos sritis Lietuvoje – augalininkystė, tačiau ūkininkai jau daugybę metų susiduria su ta pačia problema – ekologiškos sertifikuotos sėklos trūkumu. Ekologiniuose ūkiuose galima naudoti ir pačių žemdirbių išaugintą, paruoštą sėklą, tačiau pasidalyti ja su ekologiškai ūkininkaujančiu kaimynu jie negali, nes tokią sėklą pasėjęs kaimynas sulauks griežtų sankcijų.

Pasidalyti negali

„Ekologinės sertifikuotos sėklos trūkumas jaučiamas daug metų ir situacija mažai keičiasi.

Ypač didelė problema įsigyti ekologiškos sėklos mažesniems ekologiniams ūkiams, nes ir pasiūla maža, ir sėklos brangios. Jeigu jie sėklos įsigyja iš kito ekologiškai ūkininkaujančio žemdirbio ir ją pasėja, ko daryti pagal galiojančias taisykles negali, gauna nuobaudą. Pirma nuobauda – griežtas įspėjimas, jei antrus metus taip padarysi – negausi paramos. Tokių atvejų būta nemažai“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis.

Tokių, pasak LEŪA vadovo, „kosminių“ taisyklių buvo ir daugiau: buvo privalu kartą per penkerius metus atsinaujinti sėklą visam ūkiui.

„Norėdamas gauti išmokas, ekologinis ūkis turėjo pirkti ir atnaujinti visą sėklą. Ji, aišku, privalėjo būti ekologiška, sertifikuota. Tai gerokai padidino sertifikuotos ekologiškos sėklos poreikį, o kai jos nėra pakankamai, kainos ženkliai pakilo. Ūkininkai buvo įsprausti į kampą. Tad praktiškai pinigai eidavo iš vienos kišenės į kitą, tik ne pas ūkininką. Gerai, jog pavyko pasiekti, kad tokia tvarka būtų atšaukta. Gal žmonėms, kurie rašo taisykles, iš kabinetų viskas atrodo kitaip, nei yra realybėje“, – svarstė S. Daniulis.

Nė vienas ūkininkas, pasak asociacijos vadovo, sau blogiau nedarys.

„Ūkininkas nepirks bet kokios sėklos – skaičiuos ir pirks, kas jam geriausia. Kiekvienas supranta – jei perka aukštos kokybės sėklą, gauna derliaus priedą: tada mažiau reikia sėklų į dirvą pasėti ir taip gaunamas aukštesnės kokybės derlius“, – sakė S. Daniulis.

Sankcijos – griežtos

Lietuvoje yra mažai ūkių, kurie užsiima ekologiškos sėklos auginimu ir tiekimu į rinką, o vežtis sėklą iš užsienio – brangu. Kadangi ekologiškos sertifikuotos sėklos asortimentas vietinėje rinkoje labai menkas, ūkininkai turi gerai pasukti galvą ieškodami kokybiškos.

„Ekologiška sėkla gana brangi. Lietuvoje nėra daug sėklininkystės ūkių, kurie augina ir tiekia ekologiškas sėklas rinkai. Netgi įprastinė, ne ekologinė sėklininkystė pas mus nėra stipriai išvystyta. Lietuva sėklas daugiausiai importuoja iš kitų šalių, ekologiškas taip pat. Lietuvoje yra, nors ir negausi, pagrindinių ekologinių grūdinių kultūrų sėklų pasiūla. Daug sudėtingiau įsigyti daržovių ekologiškų sertifikuotų sėklų“, –  „Ūkininko patarėjui“ teigė viešosios įstaigos „Ekoagros“ kokybės vadovas Tomas Demikis.

Patikrų metu dėl sėklos panaudojimo „Ekoagros“ užfiksuoja nemažai neatitikčių keliamiems reikalavimams.

„Pažeidimų, kai ekologiniai ūkiai naudoja nesertifikuotą sėklą, nustatoma kiekvienais metais. Sankcijos už tai – pakankamai griežtos: už tuos laukus, kuriuose pasėta  netinkama sėkla, ūkininkas negauna paramos, – teigė T. Demikis. – Ekologiniai ūkiai savo reikmėms gali naudoti savo pačių užaugintą sėklą, tačiau kaimynas, kitas ekologinis ūkis šios sėklos naudoti negali. To neleidžia ekologinių ūkių veiklos reglamentavimas.“

Pasak T. Demikio, ūkininkai dažnai klausia, kodėl reikalaujama naudoti sertifikuotą ekologišką sėklą. Visa esmė ta, slypi tame, kad norima uždaro ciklo, kad pats sektorius save aprūpintų, kad nebūtų jokių įsikišimų iš šalies.

Netenka paramos  

„Ekoagros“ pateiktais duomenimis, pernai buvo sertifikuoti 2 388 pirminės gamybos ekologinės augalininkystės arba gyvulininkystės ūkiai (iš to skaičiaus abiem sritimis – ir augalininkyste, ir gyvulininkyste – užsiima 1 046 ūkiai).

„2019 m. nustatyti 367 atvejai, kai panaudota neleistina dauginamoji medžiaga – įprastinė neatestuota, ekologiška neatestuota (iš kito ekologinio ūkio) ar įprastinė atestuota dauginamoji medžiaga be sertifikavimo įstaigos leidimo, – „Ūkininko patarėją“ informavo „Ekoagros“ atstovė Irma Minskienė. – Pažeidimų, kai naudojama neleistina dauginamoji medžiaga, mažėja. 2019 m. nustatyti 367 atvejai, 2018 m. tokių pažeidimų užfiksuota 550. Dar anksčiau: 2017 m. – 349; 2016 m. – 600; 2015 m. – 638.“

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), vertindama paraiškas, radusi įrašą, kad ekologinis ūkis antrus metus iš eilės sėjo netinkamas sėklas, už tokį lauką nemoka išmokų.

„Duomenys nėra galutiniai, nes 2019 m. paraiškos dar vertinamos – galutinis 2019 m. pateiktų paraiškų įvertinimo terminas – birželio 30 d. Šiuo metu NMA yra identifikavusi 345 laukus 118-oje paraiškų, kurie dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonėje „Ekologinis ūkininkavimas“. Jiems „Ekoagros“ sertifikavimo metu yra nurodžiusi įrašą „nesilaikoma dauginamajai medžiagai keliamų reikalavimų“. Iš jų 17 laukų (14-oje paraiškų) yra registruotas pažeidimas, t. y. jis nustatytas antrą kartą. NMA sankcijas dėl šio reikalavimo nesilaikymo taiko vadovaudamasi priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ taisyklėmis, kuriose yra nurodyta, jog antrus metus iš eilės pareiškėjo valdoje sertifikuodama laukus įvardija kaip „nesilaikoma dauginamajai medžiagai keliamų reikalavimų“, parama einamaisiais metais už šiuos laukus neskiriama“,  – „Ūkininko patarėją“ informavo NMA atstovė Donata Macevičienė.

NMA atkreipė dėmesį, jog pagal Ekologinio žemės ūkio taisykles laukuose turi būti sodinama arba sėjama dauginamoji medžiaga ar sėkla, atitinkanti dauginamajai medžiagai ir sėklai nustatytus teisės aktų reikalavimus, tačiau leidžiama sėti savo valdos sertifikuotuose pagal ekologinės gamybos reikalavimus plotuose užaugintą produkciją. Jei sertifikavimo įstaiga sertifikuodama nustato, kad sodinama ar sėjama neatitinkanti šio punkto reikalavimų medžiaga ar sėkla (išskyrus 2018 m. sėją), ji tokį lauką įvardija kaip lauką, kuriame „nesilaikoma dauginamajai medžiagai keliamų reikalavimų“.

Naujų ūkių – vos vienas kitas

Kad Lietuvoje ekologinis ūkininkavimas būtų pažangus, ekonomiškai naudingas, o užauginta produkcija – konkurencinga užsienio rinkose, siekiama didinti sertifikuotos ekologiškos sėklos poreikį ūkiuose, tačiau sėklos katastrofiškai trūksta.

„Jei nėra reikalingos ekologiškos sėklos, prašai leidimo ir sėji nebeicuotą, išaugintą neekologiniame ūkyje sėklą. Perki tokią sėklą ir ganėtinai stipriai rizikuoji, nes lietuviškų ir Vakarų Europos tų pačių, pavyzdžiui, ankštinių kultūrų daigumas skiriasi, lietuviškų sėklų ligotumo praktiškai niekas netiria. Jeigu nusiperki lietuviškas tokias sėklas, rizikuoji, kad pasėsi ligotas. Asociacija ekologiškų sėklų vežasi iš užsienio – ten būna ir ligų tyrimas padarytas, ir nustatytas sėklos daigumas, švarumas. Užsienyje įsigyjame sėklą be jokių patogenų. Tačiau mažesni Lietuvos  ūkininkai neturi tokio pasirinkimo, nes užsienio ekologiška sėkla kur kas brangesnė už lietuvišką“, – tvirtino LEŪA vadovas S. Daniulis.

Kitose šalyse ekologinis ūkininkavimas gana populiarus, ekologiškos produkcijos paklausa didelė. Lietuvoje pastaraisiais metais naujų ekologinių ūkių įsikūrė vos vienas kitas.

„Nuo 2016 metų nebuvo šaukimo naujiems ūkininkams, todėl tik vienas kitas ryžtasi ateiti į ekologinį ūkininkavimą be paramos. Jeigu naujam finansiniam laikotarpiui bus išsiderėta parama, manau, kad ekologinių ūkių padaugės“, – sakė „Ekoagros“ kokybės vadovas T. Demikis.

Parama ekologiniams ūkiams visoje ES vertinama kaip kompensacija už mažesnį derlių.

Ukmergės rajone 80 ha sertifikuotą ekologinės gamybos ūkį turinti Ieva Stragytė teigia, jog ekologiškai ūkininkaujant kyla nemažai problemų.

„Man, kaip daržininkei, nėra didelio daržovių ekologiškų sėklų veislių pasirinkimo. Jeigu rinkoje nėra norimos ekologiškos sėklos, ūkinės pirkti negalime, jei jos nėra ministro įsakyme, leidžiančiame ją naudoti. Tuomet turime rašyti prašymą, kad „Ekoagros“ leistų naudoti tą dauginamąją medžiagą. Ar dviejų gramų sėklų reikia, ar dviejų kilogramų, dokumentams sutvarkyti laiko reikia vienodai nemažai. Gali būti nubaustas už du gramus sėklų, jei neturi joms leidimo. Kiekvienais metais dokumentacijos tvarkymas užima vis daugiau laiko, o kai turi 30 pavadinimų daržovių, tai nėra taip paprasta“, – sakė I. Stragytė.

Akmenės rajone 47 ha ekologinį augalininkystės ūkį turintis Kęstutis Bagavičius  augina grūdines kultūras, tačiau svarsto, jog galbūt ekologinio ūkininkavimo teks atsisakyti, jei nebus išmokų, nebent situacija pasikeistų.

„Ekologiškai ūkininkauti nelengva, nors ekologiška, švari produkcija patinka ne tik žmonėms, bet ir žvėrims, – šmaikštauja K. Bagavičius. – Kiekvienais metais vis daugiau žalos padaro stirnos, elniai, briedžiai. Jie kažkodėl į kitų ūkių laukus nelabai eina – renkasi ekologinio ūkio laukus.“

Ūkininko tvirtinimu, žmonės mažiau sirgtų, vyrautų mažiau ligų, jei jie vartotų ekologiškus produktus.

„Dabar gi daug ūkių tiesiog chemizuoti – po kelias tonas į hektarą supila salietros, visokių herbicidų, kitokios chemijos. Žmonės nuodijasi valgydami iš tokių laukų derliaus užaugintą duoną“, – įsitikinęs K. Bagavičius.

Pastaraisiais metais didžiulis dėmesys skiriamas aplinkosaugai, klimato kaitai, todėl šiems iššūkiams spręsti labai svarbus tvarus, aplinką tausojantis žemės ūkis. Viena iš priemonių tam įgyvendinti – ekologinis ūkininkavimas.

„Rytų Europos šalyse gana didelis ekologinių ūkių skaičiaus augimas. Pas mus padėtis gana prasta, nes paramos nebuvo pakankamai išsiderėta, gal netikėta, kad bus daug norinčių ekologiškai ūkininkauti. Kitų šalių ekologiniai sektoriai stipriai augo ir planuoja dar augti. Tai ypač siejama ir su klimato kaitos problemomis. Ekologinis ūkininkavimas – viena iš kompleksinių priemonių šioms problemoms spręsti. Manau, kad ir Lietuvos kryptis bus į šią sritį“, – sakė „Ekoagros“ kokybės vadovas  T. Demikis.

Violeta GUSTAITYTĖ

ŪP korespondentė