Ekologiškos granuliuotos komposto trąšos jų gamyba ir naudojimas tręšimui bei dirvožemio savybėms gerinti

Doc. dr. Juozas PEKARSKAS Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos instituto Agroekologijos centro vadovas

Gyvulininkystės ūkiuose susikaupia dideli kiekiai mėšlo, kurį sėkmingai galima panaudoti žemės ūkio augalams tręšti bei dirvožemio savybėms gerinti, o intensyvios gamybos ūkiuose – ir mineralinių trąšų kiekiui sumažinti. Mėsinės gyvulininkystės ūkiuose dažnai susikaupia mėšlo daugiau, nei galima panaudoti ūkio reikmėms. Mėšlas gali tapti preke, bet jo transportavimas yra ribotas. Todėl prieš ketverius metus kilo idėja mėšlą perdirbti ir iš jo pagaminti organines ir organines mineralines trąšas. Šiuo metu esame sukūrę technologijas, reikiamą įrangą ir daug įvairių organinių ir organinių mineralinių trąšų, kurios neturi analogų rinkoje. Granuliuotos organinės trąšos „JP RENLIS“ gaminamos iš mėsinių galvijų mėšlo komposto. Sukurta inovatyvi kompostavimo technologija, kuria pagamintas kompostas tampa žaliava kitų birių, granuliuotų ir skystų organinių trąšų gamybai. Granuliuotos organinės komposto trąšos gaminamos 4 ir 6 mm skersmens, jos yra beveik vienodo ilgio. Granuliuojant nenaudojamos rišamosios medžiagos. Dėl to sulaukėme labai rimto susidomėjimo šiomis trąšomis pasaulinėse parodose. Kompostavimo ir trąšų gamybos technologijos sukurtos Aleksandro Stulginskio universiteto Agroekologijos centre. Bendradarbiaujant mokslui ir verslui sukurtas ir pagamintas inovatyvus, neturintis analogų granuliavimo įrenginys, kuris įvertintas nacionaliniu Lietuvos inovacijų prizu. Siekta sukurti trąšas, kurias būtų galima įterpti lokaliai su sėjama ar sodinama augalų sėkla. Tikslą pasiekėme, tobulindami granuliavimo technologiją ir įrangą. Dabar lokaliai galima įterpti ne tik 4 mm, bet ir 6 mm granules. Tuo šios trąšos skiriasi nuo kitų rinkoje esančių organinių trąšų. Tai nauja organinių trąšų tręšimo technologija. Pagamintų granuliuotų organinių trąšų granulės yra stiprios ir stabilios, jas galima tolimais atstumais transportuoti ir ilgai saugoti. Šios granuliuotos trąšos gali būti mechaniškai išbarstomos diskinėmis trąšų barstomosiomis. Visa tai patvirtinome atlikę daugybę tyrimų. Trąšas galima naudoti ekologinėje gamyboje pagal Tarybos reglamento (EB) Nr.834/2007 ir Komisijos reglamento (EB) Nr.889/2008 reikalavimus. Granuliuotos organinės trąšos „JP RENLIS“ yra turtingos organinių medžiagų, azoto, fosforo, o ypač kalio bei kitų maisto medžiagų. Jos išsiskiria iš kitų įvairių granuliuotų organinių trąšų mikroelementų – mangano, cinko, boro, vario, molibdeno ir kobalto – gausa. Taip pat šiose trąšose gausu ultramikroelementų jodo ir seleno. Tuo jos yra unikalios, palyginti su kitomis trąšomis. Augalai ilgam aprūpinami mikroelementais, o tai leidžia išauginti didesnį ir kokybiškesnį žemės ūkio augalų derlių. Naudojant šias trąšas galima atkurti nualinto dirvožemio derlingumą, struktūrą ir kitas fizikines savybes. Granuliuotomis trąšomis galima tręšti iš rudens ar pavasarį, prieš augalų sėjimą ar sodinimą bei augalų vegetacijos metu papildomai. Granuliuotas trąšas galima naudoti lauko, daržo, sodo, šiltnamio augalams, dekoratyviniams medžiams ir krūmams, balkono ir vazoninėms gėlėms tręšti. Sodinant augalus šiltnamiuose ar daržuose granuliuotų trąšų galima įberti po augalų šaknimis į sodinamą duobutę. Granuliuotų organinių komposto trąšų poveikis augalams ir dirvožemiui yra ilgalaikis, jis priklauso nuo trąšų normos. Tręšiant didesnėmis normomis nei 4,0 t ha-1 arba 400 g/m2 poveikio dirvožemiui trukmė yra ne mažesnė kaip 3 metai. Tręšiant mažesnėmis normomis poveikio trukmė sumažėja iki 1–2 metų. Dėl komposto didelio humifikavimo laipsnio dirvose palengva galima atkurti ir humuso kiekį. Jei dirvoje humuso yra mažiau nei 1,5 proc., judriojo fosforo ir kalio mažiau nei 100 mg kg-1, nuolat tręšiant granuliuotomis trąšomis per kelerius metus padidės dirvos humusingumas, fosforingumas ir kalingumas. Metinė trąšų norma turėtų būti ne mažesnė nei 2,5 t ha-1 arba 250 g/m2. Šiltnamiuose ir lauko dar­ži­ninkystės plotuose augi­na­mas daržoves (agurkus, pomidorus, paprikas ir t. t.) galima tręšti granuliuotomis trąšomis prieš jų sodinimą, įterpiant trąšas į dirvą sodinimo arba augalų vegetacijos metu. Augalus vegetacijos metu galima tręšti kelis kartus. Didesnis efektas bus, jei augalai papildomai per lapus bus tręšiami skystosiomis organinėmis trąšomis. Yra atlikta nemažai tiksliųjų ir gamybinių bandymų, kurie įrodė šių trąšų efektyvumą. Apie tai bus kalbama kituose straipsniuose.

Granuliuotų trąšų „JP RENLIS“ naudojimo būdai:

• įterpti lokaliai su augalų sėklomis ar sodinamąja medžiaga (pats efektyviausias būdas);
• tręšti prieš sėjimą ar sodinimą diskinėmis išcentrinėmis barstomosiomis, po to įterpiant į dirvą;
• tręšti augalų vegetacijos padžioje, neįterpiant į dirvą;
• tręti vėlesniais augalų vegetacijos tarpsniais auginant daržoves lauke ir šiltnamiuose;
• vazoninėms gėlėms tręšti jas išbarstant pakrikai;
• sodininkystėje ir uogininkystėje išbarstant pakrikai po vaismedžiais ir uogakrūmiais;
• braškėms ir avietėms tręšti prieš braškyno ir avietyno įrengimą, papildomai vėlai rudenį ar anksti pavasarį vegetacijos pradžioje.

• didėja išauginamų augalų derlingumas;
• mažėja nerūšinės produkcijos kiekis;
• išauginama geresnės kokybės augalinė produkcija;
• pagerėja išauginamų augalų skoninės savybės;
• augalai tampa atsparesni ligų ir kenkėjų pažeidimams;
• gerėja dirvožemio fizikinės ir agrocheminės savybės;
• galima palengva atkurti prarastą dirvožemio humusingumą.