Sunku nuspėti gyvenimo kelių vingius, todėl Lietuvon sugrįžta vis daugiau emigrantų šeimų su lietuviškai nebemokančiais kalbėti vaikais. Šiemet Tauragėje jiems buvo įsteigta speciali išlyginamoji klasė. Iki šiol tokia klasė veikė tik Vilniaus lietuvių namuose. Tauragės Jovarų pagrindinės mokyklos mokytoja Ritonija Galkauskienė šiais mokslo metais globoja septynis 8–12 metų emigrantų vaikus. Mergaitės atvykusio iš Ispanijos, Airijos, Anglijos, du berniukai anksčiau gyveno Kirgizijoje. Mokytoja turi didžiulę patirtį mokyti lietuvių kalbos svetimtaučius, nes ne vieną dešimtmetį dirbo Visagine. Dauguma Tauragėje apsigyvenusių emigrantų šeimų vaikų iki šiol net nekalbėjo lietuviškai. Išlyginamojoje klasėje vaikai mokomi pagal Švietimo ir mokslo ministerijos sudarytą programą. Per savaitę jiems pravedama 20 pamokų. Sunkiausia išmokyti emigrantų atžalas kalbėti ir rašyti lietuviškai, nes mokslus reikia pradėti nuo abėcėlės. Tačiau po pusmečio kasdienių pratybų išlyginamosios klasės mokiniai dažniausiai lietuviškai dar ir nekalba, tačiau beveik viską supranta. R. Galkauskienės užduotis – ne tik išmokyti juos kalbos, bet ir pasiruošti mokytis lietuviškoje bendrojo lavinimo mokykloje, kad galėtų tęsti visų pagrindinio ugdymo dalykų mokslą. Į kokią klasę ateinančiais metais jie bus nukreipti mokytis, spręs mokyklos direktoriaus sudaryta komisija. Iki šiol lietuviškai nekalbantys emigrantų vaikai visus metus tėvų kalbos mokytis galėjo tik Vilniaus lietuvių namuose. Išlyginamoji klasė sostinėje buvo įsteigta 1990 m., ją kasmet lanko maždaug trys dešimtys vaikų. Lietuviškai nekalbančių mokinių Tauragėje būdavo ir anksčiau, tačiau kalbos įgūdžius jie tobulindavo individualiuose užsiėmimuose. Pastebėję, kad daugėja grįžtančiųjų iš užsienio, Jovarų mokyklos vadovai paprašė Tauragės savivaldybės tarybą steigti išlyginamąją klasę.
Daiva BARTKIENĖ „ŪP“ korespondentė