Europarlamentarai didesnės paramos nepažadėjo

2018 m. vasarį Jonavoje vykusio visuotinio žemdirbių suvažiavimo metu buvo nutarta peticiją „Sąjungoje, kurioje visi lygūs, negali būti antrarūšių ūkininkų!“ įteikti Europos Parlamentui.

Europos Parlamento (EP) žemės ūkio ekspertai ir Peticijų komiteto nariai didesnės paramos Lietuvos ir Lenkijos žemdirbiams nepažadėjo ir apsiribojo išaiškinimu, kodėl taip skiriasi parama įvairių Europos Sąjungos (ES) valstybių žemdirbiams.

Išklausė peticiją

Vakar Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis EP Peticijų komitete, svarstant Lietuvos piliečių peticiją „Sąjungoje, kurioje visi lygūs, negali būti antrarūšių ūkininkų!“ teigė, kad kalbąs ne savo, o 52 tūkst. Lietuvos ūkininkų, kurie pasirašė peticiją dėl nelygybės ES, vardu.

„Peticiją EP pateikėme 2018 m. Peticijoje Lietuvos žemdirbiai konstatuoja faktą, kad ES mus diskriminuoja, nepagrįstai mokėdama nesąžiningai mažesnes tiesiogines išmokas. KODĖL taip yra ir KADA ta diskriminacija baigsis, ir mes būsime vertinami kaip visateisiai europiečiai, atsakymo taip ir nesulaukiame.

Tad keletas faktų:

FAKTAS NR. 1: Stojant į ES, Lietuvai buvo pažadėta, kad po pereinamojo laikotarpio tiesioginės išmokos bus suvienodintos. Dar 2013 m. vasario 7 ir 8 d. buvo priimtas Europos Vadovų Tarybos sprendimas, kad ne vėliau kaip 2020 m. visos valstybės narės turėtų pasiekti ne mažesnį nei 196 Eur už hektarą tiesioginių išmokų lygį. Šiandien už lango jau 2021 m., deja, Lietuvoje 196 Eur už hektarą išmokų ūkininkai negauna.

FAKTAS NR. 2: Lietuvos žemdirbiams, gaunantiems vienas mažiausių išmokų ES, keliami tokie pat griežti aplinkosaugos, gyvūnų gerovės, poveikio klimato kaitai mažinimo ir kiti reikalavimai. KODĖL jokių istorinių referencijų ir sąsajų neturinti žalinimo išmoka, mokėta 2014–2020 m. laikotarpiu Lietuvos žemdirbiams už aplinkai ir klimatui naudingas praktikas, kurių sąrašas visoje ES yra vienodas, yra trečdaliu mažesnė, nei vidutinė ES žalinimo išmoka? Ar Lietuvos aplinka ir klimatas yra trečdaliu PIGESNI, nei likusioje ES?

FAKTAS NR. 3: 2014–2020 m. išmokų konvergencijos formulėje kaip viršutinė išmokų riba yra nustatyta ne 100 proc., bet 90 proc. ES išmokų vidurkio lygis. Tai Lietuvos ūkininkų DISKRIMINACIJA. Ar mus laikote tik 90 proc. europiečiais?

FAKTAS NR. 4: Nepaisant tokios diskriminacinės politikos, Lietuvos žemdirbiams tenka konkuruoti BENDROJE VIENOJE ES rinkoje. Nors darbo sąnaudos susilyginusios su kitų ES valstybių ūkininkais, net žemės kaina, kurios neva skirtumais bandoma dangstyti išmokų netolygumus, šovusi į aukštumas ir žemės pirkimo–pardavimo sandoriai praktiškai nevyksta, ūkininkai dirba su turimais ištekliais. Tad jeigu mūsų sąnaudos tokios pat, kaip kitų, KAIP mums konkuruoti bendroje rinkoje, gaunant mažesnes išmokas?

Į šiuos peticijoje išdėstytus faktus argumentais pagrįstų atsakymų taip ir neišgirdome.

Dabar pateiksiu keletą pavyzdžių, kur Lietuvą nuvedė tokia diskriminacinė ES politika:

• Lietuvoje masiškai nyksta kai kurie žemės ūkio sektoriai, pavyzdžiui, pienininkystė. Per paskutinius 5 metus karvių skaičius sumažėjo 22 proc. (nuo 300618 iki 234345), pieninių karvių laikytojų skaičius sumažėjo 48,9 proc. (nuo 53730 iki 27468).
• Masiškai nyksta smulkūs šeimos ūkiai. Likusieji, dar suduriantys galą su galu, bando stambėti, kad išsilaikytų dėl masto ekonomijos.
• Dėl nykstančio žemės ūkio nyksta ir Lietuvos kaimai. Pagal statistiką, iki 2050 m. Lietuvos kaimuose gyventojų sumažės beveik perpus.
• Lietuva kenčia nuo masinės emigracijos, ypač iš kaimiškų regionų. Kol kitur ES kaimiški regionai puoselėjami, Lietuvoje jie NYKSTA.
• Lietuvos ūkininkams trūksta lėšų investuoti į gyvūnų gerovės, aplinkosaugos, ekologinius reikalavimus.
• Jausdami nesąžiningą diskriminaciją, žmonės NEPASITIKI ES.
• Tad gal jau laikas baigti niekaip nesibaigiančius pereinamuosius laikotarpius ir pripažinti, kad Lietuvos žemdirbiai yra tokie pat, šimtu procentų europiečiai, kaip ir visi kiti?“

Kaimynai palaikė

Lenkijos atstovas Pawel Wekwert taip pat pažymėjo, kad žemės ūkio sąnaudos šioje šalyje yra panašios kaip kitose ES valstybėse. „Kai kurie paramos aspektai yra įtraukti į bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) be skrupulų ir atima iš mūsų galimybę gaminti. Reikėtų bent minimaliai susieti paramą su žemės ūkio produkcijos pardavimo apimtimis“, – kalbėjo Lenkijos žemdirbių atstovas.

Anot jo, šioje šalyje siekiama išsaugoti smulkius šeimos ūkius, tačiau dėl nepakankamos paramos ir jiems yra iškilusi grėsmė.

Nieko aiškiau

Peticiją pasirašė per 52 tūkstančius Lietuvos piliečių, todėl nutarta patogumo dėlei jos dokumentus sukrauti į ūkinį karutį.

Žemės ūkio ekspertas Pau Pacheco teigė, kad, vykdant žemės ūkio reformą, buvo siekiama pakeisti tiesioginių išmokų sistemą. Našesni ūkiai gaudavo didesnes išmokas. Europos pietuose yra didesnis hektaro našumas. Kai kurios šalys darė viską, kad būtų užtikrinta kuo geresnė vieno hektaro našumo konvergencija ir siekta suvienodinti išmokas už hektarą. Buvo suabejota, ar tiesioginių išmokų siejimas su produktyvumu yra teisingas. Tai atsiejus buvo pasiekta, kad 50 proc. būtų sumažinti išmokų skirtumai.

„Turime suprasti, kad iš pradžių buvo pasirinktas netinkamas metodas, todėl buvo pereita nuo didesnės našesnių ūkių paramos prie vienodos paramos visiems ūkiams. Reikia atsižvelgti į ūkininkų, kurių rėmimas sumažės, gebėjimą išgyventi“, – kalbėjo P. Pacheco.

Ekspertas iš Ispanijos Tomas Garcija Azkarate teigė, jog dabar padėtis yra kitokia. Esą naujose ES valstybėse narėse žemės ūkis labai pakito. Anot jo, nereikėtų pamiršti ir tų valstybių gyventojų perkamosios galios bei gamybos kaštų.

Europos Komisijos Žemės ūkio departamento atstovas David Haussler teigė, jog padėtis nėra paprasta, kad būtų galima palyginti senąsias ir naująsias ES nares, tačiau dėl įvairių priežasčių pastarųjų galimybės yra kitokios, todėl ir išmokos skiriasi. Pavyzdžiui, Portugalijai išmokos didinamos, nes buvo mažesnės. D. Hauslerio teigimu, rėmimo skirtumai iš dalies susidarė dėl to, kad valstybės narės turi galimybę paramą perkelti iš pirmojo ramsčio į antrąjį, bet Lietuva to nepadarė ir Vyriausybė nusprendė palikti išmokas pirmajame ramstyje. Lenkija tai padarė, todėl parama už hektarą siekia 215 eurų.

Anot D. Haussler, valstybės, kurių išmokos yra mažesnės už vidurkį, gaus daugiau, tačiau turėtų atitinkamus sprendimus priimti ir tų šalių Vyriausybės.

Europarlamentaras Herbert Dorfmann pažymėjo, kad sąžiningumas nereiškia lygybės – ar būtų teisinga atsižvelgti į gamybos sąnaudas, kurios yra skirtingos. „Manau, kai kuriose šalyse pirmąjį ramstį reikėtų sujungti su antru“, – svarstė jis.

Lietuvos atstovas Juozas Olekas pažymėjo, kad gamybos sąnaudos Lietuvoje yra panašios kaip kitose ES valstybėse, o darbo jėgos apmokėjimas skiriasi, nes gaunant mažesnę paramą galimybės daugiau mokėti yra ribotos. Todėl prieš keičiant sistemą reikėtų į tai atsižvelgti.

Europarlamentaras Bronis Ropė priminė, kad parama Lietuvos žemdirbiams buvo ne kartą aptarinėta EP komitetuose. Stojant į ES buvo pažadėta pasiekti ES vidurkį, tačiau dabar parama siekia 70 proc. vidurkio, o 2027 m. numatyta pasiekti tik 82 proc. vidurkio. Todėl, anot jo, Lietuvoje lieka tik augalininkystė, o gyvulininkystės ūkiai traukiasi.

Bulgarijos atstovas Ivan David teigė, jog šios šalies atstovai palaiko lietuvių ir lenkų peticiją. „ES yra projektas, apimantis daugelio šalių bendradarbiavimą, o ne kolonizuotas valstybes. Todėl bulgarų piliečiai pomidorus renka Nyderlanduose ir juos veža į Bulgariją. Noriu palinkėti sėkmės kovojant už vienodas sąlygas“, – kalbėjo parlamentaras.

P. Pacheco sakė, jog tiesioginių išmokų suvokimą labai sudėtinga apibrėžti politiškai, o dabartinė padėtis yra nesąžininga istoriškai, bet jei bus aklai šokama paramos suvienodinimo link, pirmiausia reikėtų pamąstyti apie pasekmes, nes kai kuriuos ūkininkus traktuodami klaidingai, apsunkintume jų išgyvenimą.

Europos Komisijos atstovas D. Haussler teigė, jog daugelyje pasisakymų buvo paminėti abu paramos ramsčiai. „Abu ramsčius reikėtų vertinti bendrai ir nesusitelkti tik į tiesiogines išmokas, t. y. į pirmąjį ramstį, – sakė jis. – Jei viską suvienodinsime, kai kurių valstybių žemės ūkiui kils grėsmė.“ Jis pranešė, jog Europos Taryboje dabar svarstoma, kaip sumažinti skirtumą tarp stambių ir smulkių ūkių, kad ūkininkas gautų pajamas iš pardavimų, o ne tik iš tiesioginių išmokų.

Kazimieras ŠLIUŽAS

ŪP korespondentas

Redakcijos nuotraukos

2021-06-17

          peticija