Į gėlynus nusileidę debesėliai

Mėlyna ir daugybė jos atspalvių sukuria romantišką nuotaiką, spinduliuoja ramybę, vidinę jėgą, atpalaiduoja. Mėlynžiedžiai agapantai ir dirktai, tarsi maži dangaus spalvos debesėliai, lengvai supasi ir vilioja svajoti…

Susipažinkite: dirktai

Puošnūs amerikiniai dirktai itin tinkami gėlynuose.

„Vienas laukiamiausių momentų sode – būtent tas laikas, kai visu grožiu pasirodo amerikinis dirktas ‘Storm Cloud’, tarsi viesulas su mėlynu audros debesimi pasklinda po gėlyną ir dovanoja neįtikimą reginį, – džiaugiasi gėlių kolekcininkė kuršėniškė Aurelija Žilinskytė. – Paskui prisijungia ir kitos jų rūšys bei veislės.“ Lietuvos gėlynuose šiuo metu dirktai dar retoki svečiai, tačiau dėl natūralaus grožio ir nereiklumo ji siūlo pamilti šiuos augalus ir rasti jiems vietos želdynuose.

Amerikinis dirktas (Amsonia tabernaemontana) dažniausiai matomas gėlynuose. 1788 m. jis pavadintas gydytojo Čarlzo Amsono vardu. Pasak kolekcininkės, tai ilgaamžiai, atsparūs ligoms, ilgo dekoratyvumo augalai, tačiau, kaip ir visi ilgaamžiai, augti neskuba. Dirktai pavasarį pasitinka iškeldami dekoratyvius ūglius, kurie netrukus sulapoja. Vėliau ant stiprių ir ilgų žiedynkočių tankiuose žiedynuose prasiskleidžia daugybė melsvų it žvaigždelės žiedų. Vasaros viduryje pasibaigus žydėjimui, jie išlieka dekoratyvūs iki pat rudens, kai lapija įgauna auksinę spalvą ir subrandina dailias sėkladėžes. Visus metus dirktai išsaugo taisyklingą krūmo formą, todėl tai idealūs augalai ne tik gėlynuose, bet ir takų apvadams.

Augalo dydis ir vešlumas priklauso nuo rūšies ir veislės savybių, augimo sąlygų. Pavyzdžiui, dirkto veislė ‘Blue Ice’ auga 30–60 cm aukščio kupsteliu, o amerikinis dirktas gali išaugti ir iki 90 cm.

Elegantiškieji agapantai puriais žiedų kamuolėliais gali puošti gėlynus ir sukurti įstabius akcentus.

„Dirktai nereiklūs, vasarą pakenčia drėgmės stoką ir saulėtą vietą. Puošnūs kerai auga mūsų sode priesmėlyje – tai puikiausias jų gerųjų savybių įrodymas, – sako Aurelija. – Vis tik geriausiai auga pralaidžioje, humusingoje, drėgnokoje priemolio dirvoje, saulėkaitoje arba daliniame pavėsyje. Molingoje dirvoje pravartu įterpti komposto.“ Augalai sodinami 60 cm atstumu.

Jeigu dirktai auga saulėkaitoje, keras bus kompaktiškesnis, tvirtesnis. Jeigu daliniame pavėsyje ir derlingose dirvose, ilgiems žiedynkočiams prireiks atramų.

Agapantai – afrikietiškosios lelijos

Pasak gėlininkės dr. Juditos Varkulevičienės, agapantai (Agapanthus) vasarą mėgstami terasose, balkonuose, tinka prie įėjimo ar poilsio vietai pagyvinti. Elegantiški augalai puriais žiedų kamuolėliais gali puošti gėlynus ir sukurti įstabius akcentus. Tai lelijinių (Liliaceae) šeimos daugiamečiai, mėlynžiedžiai žoliniai augalai su ilgais lapais ir mėsingomis, storomis šaknimis.

Skėtinio agapanto (A. africanus, sin. A. umbellatus), populiariausio gėlynuose, kuokštais želiantys visžaliai lapai dekoratyvūs, siauri, 2,5–3 cm pločio, iki 45 cm ilgio. Ant 70–100 cm aukščio tvirto stiebo išauga skėtiškas, 25–30 cm skersmens žiedynas, kuriame gali būti iki 200 nedidelių, švelnių, šviesiai ar tamsiai mėlynų arba baltų žiedelių. Žydi liepą–rugsėjį. Specialistė sako, kad patys gražiausi – kelerių metų senumo, 60–90 cm skersmens kupolai, augantys viename vazone po kelis augalus ar tankiau pasodinti gėlyne.

„Europje labiausiai paplitę rūšiniai augalai bei jų veislės mėlynais ir jų atspalvių žiedais, pavyzdžiui, ‘Back in Black’ – tamsiai mėlynais su violetiniu atspalviu, ‘L’Amour d’ete Bleu’ – žydėjimo pradžioje sodriai mėlynais, vėliau nuo saulės tampančiais dangaus spalvos, – pasakoja J. Varkulevičienė. – Kartais pramaišiui su mėlynžiedžiais auginami ir baltažiedžiai agapantai ‘Albus’, kurie ant ypač tvirtų, apie 40 cm aukščio stiebų suformuoja elegantiškus rutulio formos baltus žiedynus. Įdomiai gėlynuose atrodo ir veislė ‘Variegatus’ – žaliais lapais su baltu pakraščiu, skėtiškais mėlynos spalvos žiedynais.“

Vasarą agapantai auginami gėlynuose arba vazonuose, saulėtoje vietoje. Labiausiai tinka purus, laidus ir derlingas priesmėlio ar lengvo priemolio dirvožemis. Galima sodinti tiesiai į gruntą arba su vazonu įkasti į žemę. Laistomi reguliariai, bet reikia vengti drėgmės pertekliaus. Tręšiami iki rugsėjo pradžios, kas savaitę 0,2 proc. kompleksinių trąšų (su didesniu kalio ir fosforo kiekiu) tirpalu. Galima porą kartų patręšti rauginto mėšlo srutomis (1:10). Gerai patręšti agapantai išaugina nuo 20 iki 200 žiedų.

Rudenį prieš šalnas specialistė pataria juos su vazonais įnešti į patalpą. Žiemą geriausia laikyti vėsioje (6–10 °C), šviesioje patalpoje, laistyti saikingai, kad nenudžiūtų lapai. Peržiemoję šiltame kambaryje augalai dažniausiai nežydi arba žydi menkai. Jei neturite šviesios vėsios patalpos, dėžutėse durpėmis prikastus augalus galima laikyti ir vėsiame rūsyje. Agapantai neformuoja svogūno, mėsingos šaknys panašios į klivijų.

Viename agapanto žiedyne išsiskleidžia iki 200 žvaigždelės formos žiedelių.

Agapantų žiedynų debesėliai paįvairina gėlynus forma ir patrauklia spalva.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Persodinami ir dalijami pavasarį kas kelerius metus, labai sutankėjus kerui, kai vazone visa žemė perpinta šaknimis. Sodinama į negilius, bet plačius molinius indus ar medinius kubiliukus, atsargiai, nepažeidžiant šaknų. Tinka mišinys iš kompostinės žemės, lapinės ir smėlio (2:1:0,5), kurio pH 6,5–6,7. Dažnai persodinti nepatartina, nes, padalijus kerą, praeina daug laiko, kol augalas įsišaknija ir sustiprėja, todėl menkai žydi. Agapantai gausiau žydi, kai vazonas jiems per ankštas.

Padalytos atžalos po vieną ar kelias sodinamos į atskirus vazonus arba gėlyne. Šiuos augalus galima dauginti ir sėklomis, tačiau sėjinukai auga lėtai, pražysta tik sulaukę 5 metų, o dalijant kerą sužydi jau antraisiais metais.

Parengė Rūta Antanaitienė

Aurelijos Žilinskytės nuotraukos

2021-07-19