Ginčas: kuri ministerija turėtų valdyti ir prižiūrėti miškus?

Seime, kelių parlamentarų galvose,  jau kuris laikas sukasi idėja miškų  valdymą ir jų valstybinės politikos formavimą atimti iš Aplinkos ministerijos (AM) ir perduoti Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM). Motyvas lyg ir aiškus.  Dabar AM vykdo ir ūkinę, ir aplinkosauginę funkcijas, kitaip tariant, pati išduoda leidimus kirsti mišką ir pati tai kontroliuoja. Ar iš tiesų jau atėjo laikas pertvarkai? 

Varnas varnui akies nekerta  

„Reikia atskirti ūkines ir priežiūros funkcijas, nes negali ta pati ministerija ir kontroliuoti, ir užsiimti ūkine veikla, juk varnas varnui akies nekerta“, – teigė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. 

Pasak jo, Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse – iš viso 20-yje valstybių, už miškininkystę yra atsakingos žemės ūkio ministerijos. 1990–1996 metais Lietuvoje veikė Miškų ūkio ministerija. 1997-aisiais ji buvo prijungta prie ŽŪM ir pertvarkyta į Miškų ūkio departamentą. Dabar miškus valdo Aplinkos ministerija.  

Nesusitvarko su savo problemomis  

„Tai galima būtų svarstyti, jei ŽŪM deramai susitvarkytų su žemės ūkio problemomis. Dabar svarbiau žiūrėti, kas dedasi Ukrainoje, nes to karo  žiežirbos gali atskristi ir iki mūsų. Kažkada esame siūlę miškus perduoti ŽŪM, bet yra viena sąlyga – kodėl reikėtų mechaniškai perduoti kažkam, jeigu kol kas ten nėra kompetencijos spręsti miškų klausimus. Būtų dar blogiau, nei yra dabar. Sakau sąžiningai, daug nepolitikuodamas. Strateginiame kaimo plėtros plane, kuris dabar rengiamas, matau, kad ŽŪM sugebėjo beveik 5 kartus sumažinti europinį miškų finansavimą, nors prioritetas yra žaliasis kursas. Tai atmestinis požiūris į miškininkystę. Kai visi kalba, kad reikia investuoti į kraštą, į aplinką, į žaliąjį kursą, ir kai dėl šių susijusių priemonių turi būti priimami rimti sprendimai, ŽŪM trypčioja vietoje. Tad apie miškininkystės perdavimą ŽŪM nebėra ką daugiau kalbėti“, – žodžių į vatą nevynioja  Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis.   

Tikina, kad būtų dar blogiau

Buvęs ilgametis Generalinės miškų urėdijos prie AM generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas sako jau buvo davęs sau įžadus nebenagrinėti šios temos, nes nebėra ką ir perduoti ŽŪM.

„Viskas jau ten išparceliuota. Joks sugrąžinimas nebegrąžins stabilios miškų sistemos. Dabar ten vyksta totalus kolaboravimas tarp interesų grupių. Jeigu sugrąžintų, manau, nebeatkurtų  to, kas jau sugriauta. Valstybiniams miškams arba miškų politikai šiuo metu niekas neatstovauja – nei tos institucijos, nei mokslininkai. Vienu žodžiu, tai – visiškas kolaboravimas su medienos pirkliais. Niekas nepasikeistų, jeigu ŽŪM susigrąžintų miškus. Apie tokį barbarizmą, AM kuruojant šitą sistemą, nėra netgi ką komentuoti. Tad nemanau, kad būtų geriau, jei miškininkystė būtų perduota ŽŪM.

Dabar ŽŪM vadovauja ta pati persona, kuri išdraskė visą miškų sistemą. Todėl tai absoliučiai nieko nepakeistų, nes viskas liktų tose pačiose rankose. Manau, būtų dar  blogiau. Nes juk ir barbarizmas įvyko būtent dabartiniam vadinamajam ministrui vadovaujant. Tegul jis ten su ūkininkais pešiojasi. Tiek jis apie tą žemės ūkį ir išmano, o apie miškus – tuo labiau, – piktinasi buvęs generalinis miškų urėdas. 

Rodo pirštu į ministrą 

Pasak B. Sakalausko, visa miškininkystė sistema buvo apjuodinta ir išniekinta.  „Atseit trūko medienos, o kai visą sistemą išdraskė, tai jau nebetrūko. Nors tos medienos buvo pripūdyta dabartiniam žemės ūkio ministrui vadovaujant. Prikirto, privertė pilnus sandėlius, o paskui atsirado menkavertės medienos paklausa ir ji tapo menkaverte. Žinojo apie tai ir Valstybės kontrolė, ir kitos institucijos, bet niekas neko nedarė. Aš įsivaizduoju, kad viskas yra tų pačių klanų rankose. Gal iš tikrųjų toks pastebėjimas, kad kažką reikia daryti, jau yra vertas dėmesio? Yra sovietmečio  anekdotas: ateina žmogus prie spaudos kiosko pirkti laikraščio, o pardavėja jam sako: „Rosija“ parduota, „Pravdos“ (Tiesos)  nėra, o liko tik „Trud“ (Darbas) – už dvi kapeikas. Tai galima perfrazuoti, kad ir pas mus sistema taip veikia. Galiu tik tiek pasakyti – kas dabar darosi ministerijoje, yra klaiku.“, – teigia B. Sakalauskas.

Be specialistų naudos nebūtų

Seimo narys, buvęs žemės ūkio ministras dr. Vigilijus Jukna mano, kad siūlomas sprendimas būtų teisingas. Pasak jo, daugelyje Europos Sąjungos  šalių miškų politikos formavimas pavestas žemės ūkio ministerijoms.

„Iš esmės pritarčiau tokiems pakeitimams. Taip turėtų būti todėl, kad ŽŪM yra sukoncentruojama visa ūkinė veikla, tad kas tik yra susiję su ūkine veikla, turėtų būti pavaldu ŽŪM. Pastaruoju metu negirdėjau tokių iniciatyvų, kad būtų parengti teisės aktai dėl miškininkystės sektoriaus perdavimo ŽŪM. Jei taip būtų nuspręsta, tada reikėtų galvoti ir dėl specialistų, žmogiškųjų išteklių, perkėlimo, nes šiuo metu ŽŪM jų tikrai nėra. Jeigu nebus specialistų, dirbtinas funkcijų perkėlimas neduotų jokios naudos“ , – įsitikinęs parlamentaras.

Žiūrėtų palankiai

Buvęs ilgametis Miškotvarkos instituto direktorius, buvęs žemės ir miškų ūkio viceministras miškininkystės reikalams  Algirdas Brukas sako į tokią reformą  žiūrėtų teigiamai, nes miškų ūkis yra vis stumdomas nuo vienų prie kitų. Žemė ir miškai, jo nuomone, yra labai susiję, daugelis ūkininkų turi ir žemės, ir miškų. O štai AM yra nepratusi organizuoti ūkininkavimo, jos šventas tikslas – tik riboti. Dėl to kyla daug problemų. „Daugumoje Europos šalių miškai yra tvarkomi žemės ūkio institucijų, o prižiūrimų aplinkos sistemoje nėra nedaug, sako A. Bru-kas, – Europoje miškus dažniausiai tvarko žemės ūkio ministerijos, o kontroliuoja aplinkos apsaugos struktūros. Tokia praktika yra populiaresnė.“