Columbus +15,9 °C Mažai debesuota
Šeštadienis, 20 Bal 2024
Columbus +15,9 °C Mažai debesuota
Šeštadienis, 20 Bal 2024

Griovių apsauga – tarsi dangiškoji mana valdininkams

2022/06/28


Jau po metų Lietuvos vaizdas gali smarkiai pasikeisti – daugelį šalies vandens telkinių sups plačios, 2–3 kartus platesnės nei dabar, apsaugos juostos. Kai kur – gal ir apžėlusios žolėmis bei krūmais. Ir taip bus ne tik aplink ežerus, abipus upių, kanalų ar upelių, bet net ir šalia melioracijos griovių. Nors tokiu būdu iš žemės ūkio produkcijos gamybos bus paimta tūkstančiai hektarų žemės ūkio naudmenų, Aplinkos (AM) ir Žemės ūkio (ŽŪM) ministerijų valdininkai įsitikinę, kad neva tik tokiu būdu paviršinius vandenis esą pavyks apsaugoti nuo teršimo azotu ir kitokiais iš dirbamų laukų sklindančiais teršalais.

apsaugos juostos, paviršiniai vandens telkiniai, apsaugos zonos

Didės ne vieną kartą

AM parengė ir praėjusią savaitę su institucijomis baigė derinti Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo projektą. Nors tai jau ne pirmasis šio projekto variantas, kuris vis taisomas, tačiau pagrindinės nuostatos išlieka nepakitusios. Siūloma atsisakyti dabartinės apsaugos juostų nustatymo tvarkos, kai jos plotis priklauso nuo paviršinio vandens telkinio dydžio ir pakrantės žemės paviršiaus vidutinio polinkio kampo, o minimalus juostos plotis siekia 2,5 m. Vietoj to siūloma numatyti minimalų 7 m pakrantės apsaugos juostų dydį, kuris būtų taikomas iki 10 km ilgio upėms, ežerams ir tvenkiniams, kurių plotas iki 10 ha, dirbtiniams nepratekamų paviršinių vandens telkiniams, kurių plotas iki 2 ha.

Prie 10–100 km ilgio upių, prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas 10–200 ha, dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių, kurių plotas – didesnis kaip 2 ha, ir prie visų kanalų siūloma taikyti 10 m pakrantės apsaugos juostos dydį. Prie ilgesnių kaip 100 km upių (tokių upių Lietuvoje yra 17), ežerų ir tvenkinių, kurių plotas yra didesnis kaip 200 ha, siūloma nustatyti didesnes – 30 m – pakrantės apsaugos juostas.

Dėl gamtos gerovės

Siūlymą prie mažiausių vandens telkinių nustatyti 7 m pločio apsaugos juostą AM grindžia Aplinkos apsaugos agentūros užsakymu 2009 m. parengtos „Priemonių vandensaugos tikslams siekti galimybių studijos“ galutinės ataskaitos duomenimis, kur nurodoma, kad Lietuvoje minimalus siektinas pakrantės apsaugos juostos plotis vandens tėkmėms tūrėtų būti ne mažesnis kaip 10 m. Esą, esant tokiam juostos pločiui, net ir tik žoline augalija apaugęs pakrančių juostų paviršius gebėtų pakankamai veiksmingai sulaikyti paviršinį azoto nuotėkį. Šiuo metu minimalūs pakrantės apsaugos juostos dydžiai (2,5 m ir 5 m) esą neužtikrina veiksmingo azoto sulaikymo. Studijoje rekomenduojamą 10 m dydį siūloma sumažinti iki 7 m, atsižvelgiant į tai, kad nustatant mažesnių upių kranto linijas taikomi skirtingo dydžio buferiai ir fiksuojama kranto linija dažnu atveju yra keletu metrų (1–3 m) atitraukta į sausumos pusę nuo faktiškai vietovėje esančio kranto.

Apsaugos juostų prie didžiųjų vandens telkinių išplėtimas bus panaudotas kaip krantų erozijos prevencinė priemonė, nes jie dažnai turi statesnius šlaitus, be to, taip bus sudarytos palankios sąlygos gyvūnų migracijai.

Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo projekte siūloma atsisakyti nuostatų, įpareigojančių dvigubinti pakrantės apsaugos juostas saugomose teritorijose.

AM tokį siūlymą aiškina tuo, kad siūlomi fiksuoti juostų dydžiai yra didesni už galiojančius ir, palikus reikalavimą dvigubinti juostą prie paviršinio vandens telkinių esančių saugomose teritorijose, juostos dydis būtų nepagrįstai didelis, ypač prie tų vandens telkinių, kurie turi lėkštus šlaitus. Didesnes juostas siūloma taikyti tik prie miestuose esančių upių, kurios patenka į valstybinius ar savivaldybių draustinius, valstybinius parkus, biosferos stebėsenos teritorijas arba yra nutolusios nuo saugomų teritorijų ne toliau kaip 30 metrų, taip siekiant apsaugoti ekologiškai jautrias ir lengvai pažeidžiamas pakrančių teritorijas nuo urbanizacijos.

Mažiau vargo savininkams

Šiuo metu pakrančių apsaugos juostų nustatymo reikalavimų įgyvendinimas reikalauja iš žemės naudotojų, vykdančių ar planuojančių vykdyti ūkinę veiklą, nemažai laiko ir finansinių išlaidų, nes, anot aplinkos viceministro Dano Augučio, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos yra nustatytos tik daliai žemės sklypų. Kur kas dažniau žemės nuosavybės dokumentuose nurodomas bendras teritorijos, kurioje taikomos tiek paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų, tiek paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostų specialiosios žemės naudojimo sąlygos, plotas hektarais. Tokiais atvejais žemės naudotojai savo lėšomis turi pasirūpinti, kad būtų atskirai nustatyta ir perskaičiuota apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos teritorija. AM teigimu, vienam žemės sklypo savininkui tai kainuoja apie 105 Eur.

Anot viceministro D. Augučio, aplinkos ministrui patvirtinus Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašą, žemės sklypų savininkams nereikės rūpintis apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos teritorijų nustatymu. Tiesa, tikslių išankstinių duomenų, kiek šalyje yra žemės sklypų, besiribojančių su paviršiniais vandens telkiniais, nėra, tačiau, remiantis pasėlių laukų duomenų bazės duomenimis, teikiamais Lietuvos erdvinės informacijos portale, preliminariai paskaičiuota, kad į paviršinio vandens telkinių apsaugos zonas ir pakrantės apsaugos juostas patenka apie 411 807 sklypų (iš jų 202 818 patenka tik į pakrantės apsaugos juostą), kuriuose deklaruoti pasėliai. Bendras sklypų, kuriuose deklaruoti pasėliai, skaičius – 1 326 029. Tad kas trečias šalies žemės ūkio sklypas turės šių problemų.

 

Visą straipsnį skaitykite ŪP el. leidinyje arba laikraštyje.

  Redakcijos nuotrauka 2022.06.28 ŪP vyr. redaktoriaus pavaduotojas Kazys KAZAKEVIČIUS Susijusios temos - skaitykite: apsaugos juostos, paviršiniai vandens telkiniai, apsaugos zonos
Dalintis
2024/04/19

Investavimas į naujausias technologijas tampa neatsiejamas nuo žemės ūkio veiklos sėkmės

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas lankėsi žemės ūkio kooperatyvo „Lumpėnų Rambyno“ karuselinės melžimo aikštelės atidarymo renginyje. Šis penkis ūkius vienijantis pieninės galvijininkystės kooperatyvas, veikiantis ja...
2024/04/19

Seismologiniai duomenys rodo, kaip stipriai žmogaus veikla keičia net Žemės gelmes

„Žemės drebėjimai kyla ne tik dėl geologinių priežasčių, bet ir dėl žmogaus veiklos, tarkim, išgaunant žemės gelmių išteklius. Tad seisminiai stebėjimai būtini ir mūsų šalyje – jie svarbūs tiek mokslui, tiek visuom...
2024/04/19

Ūkininkai Vilė ir Vidmantas Navickai apie gyvenimo etapus jungiančias vertybes

Iš kartos į kartą perduodamas atsakingas požiūris į žmones ir gyvulius, pasitikėjimu ir pagarba grįstus santykius, darbą, aplinką – svarbios Alytaus r. ūkininkaujančių Vilės ir Vidmanto Navickų gyvenimo etapus jungiančios vertybės. Ji...
2024/04/19

Pavasarinės sėjos tempą diktuoja gamta

Atėjus pavasarinės sėjos metui, ūkininkai vis dažniau žvalgosi tiek į žemę, tiek ir į dangų. Ir kaip nesižvalgysi, jei balandžio vidurys „nudžiugino“ stipriomis šalnomis, o dažną dieną įkyriai lyja ir šiluma nesiekia nė 1...
2024/04/19

Dzūkai jau kviečia grybauti

Dzūkijos nacionaliniame parke balandžio 20 d. prasidės grybavimo sezonas. Direkcija kviečia eiti miškan ir ieškoti pavasarinių grybų. Vieni tokių – bobausiai.
2024/04/19

KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai

Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą.
2024/04/19

Šienligės rizikos „banginiai“ – kaip juos suvaldyti?

Augalų žydėjimo sezonas kasmet priverčia vis daugiau žmonių čiaudėti ir ašaroti, o mokslininkai bando suteikti viltį, kad šienligę pavyks suvaldyti inovatyviomis priemonėmis. Dažniausiai minimi trys pagrindiniai alergijos žiedadulkėm...
2024/04/19

Susietosios paramos už plotą reikalavimai

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) atkreipia dėmesį į svarbiausius susietosios paramos už plotą reikalavimus.
2024/04/19

„Vičiūnai“ pasitraukė iš Rusijos

Po beveik dvejus metus trukusio pardavimo proceso „Vičiūnų grupė“ pardavė Rusijos Kaliningrado srityje veikiantį fabriką ir septyniose valstybėse veikiančias logistikos bei prekybos įmones. Tokiu būdu bendrovė visiškai pasitrauk...