Gyventojų nuomonė dėl grįžtančiųjų iš emigracijos gana rezervuota

Didesnė visuomenės dalis grįžtančių į Lietuvą migrantų atžvilgiu nusiteikusi teigiamai, tačiau bendras grįžtančiųjų vertinimo vidurkis nėra aukštas – siekia 6,51 balo skalėje nuo 1 iki 10 (1 reiškia „labai nepalankiai“, 10 – „labai palankiai“). Vis dėlto daugiau nei pusė (59 proc.) Lietuvos gyventojų pritaria nuomonei, kad valstybė turi skatinti lietuvių grįžimą į Lietuvą. Tai parodė Migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“ užsakymu atliktas tyrimas.

Išvardijo privalumus

Tiriant visuomenės nuomonę buvo prašoma įvertinti tiek teigiamus, tiek ir neigiamus grįžtamosios migracijos aspektus. Analizuodami migracijos privalumus, lietuviai dažniausiai pažymi grįžusių migrantų verslų ir darbo vietų kūrimą (38 proc. apklaustųjų) bei grįžusių išeivių atsivežtus pinigus, kurie investuojami į Lietuvos ekonomiką (38 proc.).

Po 30 proc. apklaustųjų mano, kad grįžę į Lietuvą išeiviai padeda spręsti senstančios visuomenės demografines problemas ir prisideda prie šalies modernėjimo – atsiveža inovatyvių idėjų ir tarptautinės patirties. Dar 28 proc. respondentų mano, kad grįžę migrantai į Lietuvą atsiveža pažangesnį požiūrį į žmonių tarpusavio santykius, daugėja tolerancijos ir pagarbos vienų  kitiems.

Daugiau privalumų įžvelgia aukščiausio išsimokslinimo grupės respondentai. Nuomonės, kad grįžę migrantai kuria verslus, darbo vietas dažniau laikosi aukščiausio išsimokslinimo grupės atstovai ir mažesnių miestų bei kaimo vietovių gyventojai. Nuomonės, jog šalyje daugėja etninių lietuvių – Lietuvai mažėja nutautėjimo grėsmė dažniau laikosi vyrai.

Baiminasi įvairių problemų

„Pastaruoju metu reikšmingai augant iš emigracijos grįžusiųjų skaičiui, labai svarbus visuomenės pasirengimas grįžtančius, priimti, padėti jiems reintegruotis. Tad būtina įvertinti ir gyventojų nuogąstavimus, kurie vis dar gajūs mūsų visuomenėje. 40 proc. gyventojų baiminasi, kad augant grįžtamajai migracijai, daugės ir problemų“, – tyrimo rezultatus komentuoja migracijos ekspertė, Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė dr. Audra Sipavičienė.

Trečdalis apklaustųjų kaip neigiamus grįžtamosios migracijos aspektus įvardija dažnai pasitaikančią grįžtančiųjų migrantų prastą kriminalinę praeitį Lietuvoje: baiminasi, jog su grįžimu išaugs ir nusikalstamumas. Dalis apklaustųjų laikosi nuomonės, jog grįžusieji migrantai jaučiasi pranašesni, dažnai neigiamai žiūri į kitus savo tautiečius (31 proc.). Panaši dalis gyventojų mano, kad grįžusieji migrantai naudojasi sveikatos bei socialinės paramos sistema, nors nemokėjo mokesčių Lietuvai (31 proc.). Kas penkto (21 proc.) vertinimu, grįžusieji migrantai turi didesnę perkamąją galią, todėl brangsta prekės ir paslaugos visiems gyventojams. 16 proc. apklaustųjų baiminasi, kad grįžę migrantai užima darbo vietas, didina konkurenciją įsidarbinant.

Nuomonės, kad grįžtantieji migrantai dažnai turi prastą ar net kriminalinę praeitį Lietuvoje – su jų grįžimu išaugs ir nusikalstamumas dažniau laikosi aukščiausio išsimokslinimo, didžiausių pajamų grupės atstovai ir miestų gyventojai. Kad grįžusieji migrantai jaučiasi pranašesni, dažnai neigiamai žiūri į kitus savo tautiečius dažniau mano mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai.

Grįžta daugiau, negu išvyksta

Statistikos departamento duomenimis, šiemet į Lietuvą jau sugrįžo beveik 18 tūkst. lietuvių, pernai tuo pat metu grįžusiųjų buvo 14 tūkstančių.

„Šiemet lietuvių grįžta daugiau, negu išvyksta – to nebuvo jau daug metų. Tam, be objektyvių priežasčių (Koronaviruso pandemija, Brexit, gerėjanti ekonominė situacija) įtakos turėjo ir tam tikros vyriausybės vykdomos priemonės, kurias tyrimo dalyvių nuomone būtina tęsti ir stiprinti“,  – sako A. Sipavičienė.

Kaip parodė tyrimas, tik vienas iš dešimties apklausos dalyvių (10 proc.) mano, kad valstybė pakankamai rūpinasi emigrantų susigrąžinimu – 45 proc. vertinimu, valstybės pagalba nepakankama. Nuomonei, kad valstybė iš viso neturėtų rūpintis emigravusių grįžimu, pritaria ketvirtadalis gyventojų (25 proc.).

Turėtų padėti savivaldybės

36 proc. apklaustųjų mano, kad norėdama susigrąžinti emigravusius Lietuvos gyventojus, valstybė turi spausti darbdavius kelti atlyginimus Lietuvoje. 31 proc. lietuvių mano, kad valstybė turi padėti emigrantų vaikams prisitaikyti Lietuvoje. 28 proc. apklaustųjų sutinka, kad valstybė turi padėti rasti darbą Lietuvoje, 23 proc. – pritaria siūlymams įteisinti dvigubą pilietybę. 30 proc. tyrimo dalyvių būtinomis laiko pastangas diasporos lietuvius informuoti apie grįžimo į Lietuvą galimybes.

„Tam, kad grįžtančiųjų būtų daugiau nei emigravusiųjų, o grįžę sėkmingai įsikurtų ir pritaptų, būtinos gerai subalansuotos nacionalinės ir regioninės politikos priemonės“, – sako Migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“ vadovas Vaidotas Ilgius. „Labai svarbu, kad grįžtantieji sulauktų pagalbos savivaldybėse, kur jiems būtų padedama išspręsti užimtumo, verslo kūrimo problemas, pasinaudoti sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinėmis paslaugomis“, – tvirtina V. Ilgius.

Šiuo metu darbai emigrantų grąžinimo fronte atskirose savivaldybėse vyksta tik dėl aktyvesnių darbuotojų ar savivaldos iniciatyvų, tačiau dažniausiai nėra sisteminio požiūrio į problemą. Tik pavienės savivaldybės emigracijos problemai yra suteikusios aiškią teisinę formą (t. y. priėmusios formalų sprendimą), nėra priimtų programų / priemonių paketų kryptingai veiklai.

Visuomenės nuomonės dėl grįžtamosios migracijos tyrimą rugpjūčio 26 – rugsėjo 4 dienomis atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Jo metu buvo apklausti 1 tūkst. 8 šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

 

2020-10-20