Jauki pušų užuovėja

Šilai Lietuvoje yra dažniausia ir viena mėgstamiausių miško rūšių. Nuo seno žinota, kad pušų išskiriamos medžiagos gerina žmogaus sveikatą – ne veltui pušynuose gausu sanatorijų, poilsio namų. „Pušys gražios bet kuriuo metų laiku, kvepia, žiemą puikiai atrodo apšviestos, o vasarą nereikalauja ypatingos priežiūros. Jų yra įvairiausių rūšių, formų. Gal todėl daugelis lietuvių nori prie namų turėti vieną ar kelias“, – sako kraštovaizdžio dizainerė, „Viržių medelyno“ savininkė Eglė Sūnilaitienė.

Giedrė RYMEIKYTĖ

Eglė Sūnilaitienė: „Pušys gražios bet kuriuo metų laiku, kvepia, žiemą puikiai atrodo apšviestos, o vasarą nereikalauja ypatingos priežiūros.“

 

Mėgsta saulę

„Saulėtas kampelis tinka daugeliui pušų veislių. Tik smulkiažiedė (Pinus parviflora) gerai auga ir pusiau pavėsyje. Tuo jos skiriasi nuo eglių, savo gyvenimo pradžioje toleruojančių ir pavėsį“, – pasakoja kraštovaizdžio dizainerė. Nors pušis dažniausiai atrodo įprastas ir nereiklus augalas, šiuo metu prekiaujama daugybe skirtingų rūšių ir ne visos jos tinkamos mūsų klimatui. Kai kurios gali apšalti, pavasarį nuo saulės nudegti, tad prieš perkant būtina pasidomėti augalo atsparumu.

„Pagrindinė taisyklė: kuo kietesni pušies spygliai, tuo augalas atsparesnis saulei ir vėjui. Kuo jie minkštesni, tuo labiau augalą teks saugoti. Dėl to renkantis rūšis ar veisles apsauginėms juostoms arba sodinant kaip akcentą vėjuotoje vietoje, apie augalą reikia kuo daugiau sužinoti“, – įspėja specialistė.

Kalninė pušis (Pinus mugo) ‘Carstens Wintergold’.

Baltažievė pušis (Pinus leucodermis).

Juodoji pušis (Pinus nigra) ‘Fastigiata’.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Svarbu laidus dirvožemis

„Visos pušys geriausiai auga lengvose ar pusiau sunkiose dirvose ir nepakenčia šaknų užmirkimo – ne veltui Dzūkijoje, kur smėlėtas dirvožemis, dominuoja pušynai. Jei turite smėlingą sklypą, galite ramiai jį apsodinti pušimis. Gražu įvairias veisles derinti su panašias sąlygas mėgstančiais augalais, pavyzdžiui, varpiniais“, – pataria E. Sūnilaitienė.

Ji siūlo greta pušų sodinti ir lapuočių – nuostabus vaizdas bus visais metų laikais. Jei nėra spygliuočių, šaltuoju sezonu sodo vaizdas nykus, o jei stinga lapuočių, sklypas gali atrodyti pernelyg monotoniškas, neatsiskleidžia metų laikų kaita.

Apželdintoja primena, kad vienintelė paprastoji pušis (P. sylvestris) gali augti šlapiose vietose – tada ji šaknis leidžia ne į gylį, kaip įprasta, bet į plotį. Todėl būtent jų galima matyti net aukštapelkėse. „Paprastoji pušis – vienintelė Lietuvoje esanti savaiminė pušų rūšis. Tiesa, daug kas galvoja, kad tokios yra ir kalninės (P. mugo) bei pirėninės (P. uncinata) pušys, tačiau jos introdukuotos – pirmiausia pajūryje, mat puikiai sulaiko pustomą smėlį. Senuose dvarų parkuose galima rasti ir kitokių, dar XIX a. introdukuotų pušų“, – pastebi specialistė.

Kalninė pušis (Pinus mugo) ‘Pyramidalis’.

Daugybė rūšių ir veislių

„Pušis lietuviai mėgsta. Dėl to parduodame daugybę įvairių rūšių ir veislių. Feisbuko grupėje „Stilingo sodo augalai“ surengtoje apklausoje daugiausia balsų surinko palyginti nauja šalyje juodoji pušis (P. nigra) – tamsiai žaliais, labai ilgais spygliais, didelė ir greitai auganti – 53 proc. balsavusiųjų ji mieliausia. Mėgstamos ir šios rūšies veislės: ‘Oregon green‘ (kompaktiška, lėtai auganti), ‘Green tower‘ (glaustašakė, koloninės formos).

Turintieji mažesnius sklypus (20 proc. balsavusiųjų) rinktųsi su rutulio formos laja mažylę kalninę pušį ‘Mops‘, kuri neišauga daugiau nei 1,5 m. Mėgstama ir kita šios rūšies veislė ‘Humpy‘ – plokščios formos, itin lėtai augantis kompaktiškas krūmas, išaugantis iki 0,5 m pločio ir 0,3 m aukščio.

Mėgstamos ir natūraliai atrodančios kokios nors veislės paprastosios pušys (pavyzdžiui, itin lėtai auganti ‘Glauca‘, kuri vargu ar bus aukštesnė nei 6 m). Kai kurie rinktųsi į krūmą panašią paprastąją pušį ‘Watererii‘ melsvo atspalvio spygliais (ši irgi palyginti nedidelė – 5–6 m aukščio, ilgiau auga), o 4 proc. respondentų norėtų baltažievės pušies (P. heldreichii) veislių“, – apklausos rezultatus apibendrina E. Sūnilaitienė.

Pasak jos, renkantis pušį, pirmiausia reikėtų įvertinti sklypo dydį (ar augalas netaps per didelis), laiką, kurį norite skirti priežiūrai (kuo lėčiau auga, tuo mažiau laiko gaišite ją formuodami), augalo formą (medelio, kolonos, rutulio, krūmo formų, gali būti skiepyta, formuota kaip sodo bonsas).

Paprastoji pušis (Pinus silvestris) ‘Watereri’.

Kalninė pušis (Pinus mugo) ‘Mops’.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Raskite tinkamą vietą

„Kad augalas gerai prigytų, svarbu atidžiai pagalvoti, kur jį sodinsite. Netinkamoje vietoje pušis gali neprigyti, o prigijusi prastai augti, mesti spyglius, sirgti įvairiomis ligomis“, – įspėja specialistė. Dažniausia klaida – sodinti į per sunkią arba per šlapią dirvą, nes šaknys negauna oro, supūva, o augalas žūsta.

Pušis geriausia sodinti rugsėjį, kad iki žiemos spėtų įsišaknyti. Vazonuose išaugintas galima sodinti bet kada. „Pušis, kuriai medelyne nebuvo suformuotas šaknų gumulas, gali neprigyti, nes liko per mažai smulkių šaknų, maitinančių  augalą“, – sako E. Sūnilaitienė.

Formavimas

„Pušis palankiausia formuoti pavasarį arba rudenį. Pavasarį geriau kirpti smulkias šakeles, o stambias nupjauti rudeniop. Jaunus ūglius reikia trumpinti, kai jie išauga iki maksimalaus ilgio, tačiau spygliai dar neišsiskleidę. Jei tai padarysite anksčiau, patrumpintas ūglis sėkmingai augs. Idealu tai atlikti, kol ūgliai dar lūžta – tada galite tiesiog nulaužti. Kerpant pažeidžiami ir spygliai, taigi pasidaro daug mažų žaizdelių“, – patirtimi dalijasi medelyno savininkė.

Ji sako, kad jei ūglius teko karpyti, paskui kurį laiką augalą reikia stebėti, ar neįsimetė grybinių ligų. Tokiu atveju – kuo greičiau purkšti fungicidais. Tik sveikas augalas puošia sklypą ir džiugina akį.

Eglės Sūnilaitienės nuotraukos

 

 

 

paprastoji pušis, kalninė pušis, juodoji pušis, pirėninė pušis, baltažievė pušis