Užuot deginę ar kaupę, rūšiuoja: kaip per dešimtmetį pasikeitė lietuvių įpročiai

Rūšiuoja vis atsakingiau

Jei prie daugiabučių bendro naudojimo rūšiavimo konteineriai pradėti statyti dar 1996 metais, tai individualių namų savininkus pirmieji pasiekė tik maždaug 2013-aisiais.

Paklausti, kodėl nerūšiuoja, prieš dešimtmetį gyventojai teisindavosi: trūksta laiko ar noro, nėra vietos rūšiavimo konteineriams laikyti ar prasmės to daryti, nes atliekos galiausiai sumaišomos ir nėra perdirbamos. Panašių mitų atliekų tvarkytojai išgirsta ir dabar, tačiau vis rečiau.

„Buityje susidarančių stiklo, popieriaus ar plastiko atliekų rūšiavimas daugeliui jau yra tapęs kasdieniu įpročiu ir kelia vis mažiau klausimų. Antžeminiai arba požeminiai pakuočių atliekų rūšiavimo, tekstilės surinkimo, o nuo šių metų pradžios – ir maisto atliekų konteineriai šalia daugiabučių nieko nebestebina, keturi stovi ir dažname privataus namo kieme. Atsakingai atliekas rūšiuojantys supranta, jog ne tik rūpinasi aplinka, bet ir taupo, taigi, randa ir laiko, ir galimybių tą daryti“, – komentavo aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ tvarumo vadovas Linas Černiauskas.

Pirkdami prekę, sumokame ne tik už ją, bet ir už pakuotės tvarkymą: surinkimą, rūšiavimą ir perdirbimą. Išrūšiuotos pakuočių atliekos surenkamos nemokamai, nes jų surinkimą ir perdirbimą finansuoja Gamintojų ir importuotojų organizacijos. Mišrių komunalinių atliekų surinkimas ir tvarkymas kainuoja papildomai – rinkliavos dydį paprastai nustato savivaldybės. Brangiau už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą tektų mokėti tuomet, jei į konteinerį būtų primesta žaliųjų ar kitų netinkamų atliekų. Taigi, tinkamas atliekų rūšiavimas – paskata ne tik rūpintis aplinka, bet ir finansinė nauda.

Nepamiršti ir sodo atliekų

Pavasarį aktualus – žaliųjų atliekų tvarkymas. Kaip pastebi pašnekovas, žaliąsias atliekas: nugenėtas šakas, sudžiūvusią žolę, sugrėbtus lapus ilgą laiką buvo įprasta sudeginti tiesiog kieme, pamirštant jog ne tik kietosiomis dalelėmis teršiamas oras, trukdoma kaimynams, neapdairiai elgiantis ar pakilus stipriam vėjui, net nuo mažo laužo akimirksniu gali įsiliepsnoti gaisras. Žaliųjų atliekų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.

Kai kurie žaliosiomis atliekomis, užuot jas kompostavę savo valdose arba nuvežę į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles, vis dar nusikrato ne tik savo, bet ir kaimynų sąskaita – tiesiog sumeta į mišrių komunalinių arba pakuočių atliekų konteinerius, taip apsunkindami jų tvarkymą ir antrinį panaudojimą.

Rūšiavimo konteineriuose žaliosios atliekos užteršia pakuočių atliekas, šios tampa nebetinkamos perdirbti. Pradėjus šilti orams, buitinių atliekų konteinerių turinys pradeda greičiau pūti ir skleisti nemalonius kvapus, tai kelia gyventojų nepasitenkinimą ir tampa galvos skausmu atliekų vežėjams.

„Pastebime, jog kasmet daugėja gyventojų, kurie, užuot savo kiemus pavertę sąvartynu arba atliekas sumetę į buitinių atliekų konteinerius, ieško alternatyvų, kaip jas sutvarkyti tinkamai. Žaliąsias atliekas galima kompostuoti, mesti į specialius konteinerius arba pristatyti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles. Neteisingai sutvarkytos žaliosios pūva, išskiria nuodingas metano dujas, kurios teršia aplinką ir prisideda prie klimato kaitos procesų, buitiniuose konteineriuose pūdamos atliekos skleidžia blogus kvapus, konteineriai greitai perpildomi, taigi, kyla nepatogumų ir patiems gyventojams, ir atliekų tvarkytojams“, – komentavo L. Černiauskas. Bendrovė per metus surenka maždaug 18 tūkst. tonų žaliųjų atliekų.

Rūšiuoti atsakingai – nesudėtinga

Norintys atsakingai tvarkyti sodo ir daržo atliekas ir kartu iš to gauti naudos, jas gali kompostuoti kone ištisus metus – pasigaminti vertingos trąšos augalams. Tam gali būti naudojamos kompostavimo dėžės. Kai kuriose savivaldybėse jos gyventojams dalijamos nemokamai.

Nenorintys ar neturintys galimybių kompostuoti, gali naudoti 240 litrų talpos žaliųjų atliekų konteinerius, kurie specialiu transportu išvežami numatytu grafiku. Į tokį konteinerį galima mesti lapus, sausą ir šviežiai nupjautą žolę, piktžoles, gėles, vaisius, susmulkintas stambesnes po genėjimo likusias šakas. Taip pat – augalinės kilmės virtuvės atliekas:  vaisių ir nevirtų daržovių likučius, bulvių lupenas, kavą.

Jeigu žaliųjų atliekų susidaro tik sezono pradžioje ar nereguliariai, patogi alternatyva žaliųjų atliekų konteineriams – didmaišiai, tik svarbu, jog žaliosios atliekos būtų kaupiamos atskirai ir nesumaišomos su kitomis atliekomis.

Partnerio turinys