Ukrainiečių netraukia lietuviškas kaimas

Žemės ūkiui trūksta darbo rankų

Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentas Danas Arlauskas ŪP redakcijai teigė, kad karo pabėgėliai iš Ukrainos daugiausia dirba vidutinės kvalifikacijos reikalaujančiuose darbuose. „Jie dirba klientų aptarnavimo specialistais, pardavėjais, statybininkais, metalo apdirbimo specialistais, mechanikais, stacionariųjų įrenginių ir mašinų operatoriais, vairuotojais“, – profesijas vardijo D. Arlauskas, pridurdamas, kad yra atvykusių ir aukštas profesines kvalifikacijas turinčių specialistų, tačiau jų yra mažiau nei 10 proc.

Pasak LDK vadovo, Lietuvos žemės ūkyje daugiausia galėtų būti naudingi tik nekvalifikuoti atvykėliai iš Ukrainos, o tokių yra maždaug kas ketvirtas.

„Lietuvos žemės ūkiui reikia darbo rankų, ypač trūksta sezoninių darbininkų dorojant daržovių, uogų, vaisių derlius“, – tvirtino D. Arlauskas.

Paklaustas, ar Lietuvai nereikia mechanizatorių, įvairios žemės ūkio technikos vairuotojų, pašnekovas teigė, kad itin aukštos kvalifikacijos žemės ūkio technikos specialistų, galinčių dirbti su mūsų ūkiuose esančia modernia vakarietiška technika, pas juos praktiškai nėra.

LDK prezidentas papasakojo, kad neseniai lankėsi Vengrijoje, kur emigrantų išvis nėra, todėl darbo rankų trūkumas ten pasiekęs piką. „Vengrai atsisako tokių verslo sričių, kurioms reikia daug rankų darbo, jie visur bando panaudoti mechanizmus, jei nepavyksta – tokios veiklos atsisako“, – redakcijai pasakojo patyręs verslininkas.

Anot jo, Lietuvos žemės ūkis darbo rankų trūkumą derliaus dorojimo metu pagal senas tradicijas dar šiek tiek kompensuoja ilgas vasaros atostogas turinčiais švietimo darbuotojais, akademiniu jaunimu ar gimnazistais.

Reikia jaunų,  išmanančių technologijas

Emigrantų daugiausia sostinėje, todėl Vilniaus rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojo Gedimino Janavičiaus klausėme, ar daug ukrainiečių dirba aplinkiniuose ūkiuose? „Dažnai važinėju po rajoną, lankausi visuose stambesniuose ūkiuose, todėl galiu atsakingai tvirtinti – tokių praktiškai nėra“, – redakcijai teigė G. Janavičius. Anot jo, aplink sostinę nėra didelių ūkių, stambių žemės ūkio bendrovių, todėl jose dirba vietiniai žmonės. „Iki 500 ha ūkiuose dirba šeimos nariai, vienas kitas nuo seno žinomas samdomas specialistas, ir tai visiškai patenkina darbuotojų poreikius“, – sakė Žemės ūkio skyriaus vedėjo dešinioji ranka.

Netoli Vilniaus esančio Širvintų rajono ūkininkų sąjungos vadovas Jonas Purvaneckas taip pat teigė negirdėjęs, kad kokiame ūkyje mechanizatoriumi dirbtų iš Ukrainos pasitraukęs specialistas. „Teko girdėti, kad viename ūkyje statybos darbus atliko ukrainiečių, o gal ir baltarusių specialistų brigada, bet kad ukrainietis vairuotų „Claas“ javų nuėmimo kombainą – negirdėjau“, – kalbėjo ūkininkas, užsimindamas, kad rajone gerų profesionalų tikrai trūksta.

Pasvalio ūkininkų sąjungos vadovė Lina Židonienė sutiko su kolegos nuomone: „Kvalifikuotų specialistų ir pas mus trūksta, tačiau apie mūsų rajono ūkyje dirbančius ukrainiečius negirdėjau, nors gal jų ir yra kurioje nors žemės ūkio bendrovėje.“ Anot L. Židonienės, Pasvalio krašto ūkiai gana stiprūs, juose darbuotojams mokami konkurencingi atlyginimai, todėl specialistų kaita čia itin reta. „Suprantama, kiekvienas ūkininkas nori surasti jauną, su technologijomis bent šiek tiek susipažinusį mechanizatorių, jį apmokyti dirbti su įvairia technika ir turėti patikimą žmogų“, – redakcijai sakė Pasvalio ūkininkų vadovė.

Lietuviškos rankos – paklausesnės

Bene daugiausia darbo rankų trūksta daržininkystės ūkiuose, todėl tikėjomės bent čia surasti ukrainiečių. Deja, ir vėl teko nusivilti...

Kauno apskrityje, netoli Vilkijos, ūkininkaujantis Darius Ambraziūnas ŪP sakė, kad jo ūkyje ukrainiečių nėra. Bulves, svogūnus, salotas ir kitas daržoves auginantis ūkininkas teigė, kad sezono metu pas jį pluša apie 30 darbuotojų. „Pernai buvau į darbą priėmęs kelis ukrainiečius, bet jie neilgai padirbo ir nusprendė grįžti į tėvynę“, – pasakojo daržininkas. Pasak jo, ūkio darbo rankų poreikį visiškai patenkina aplinkinių kaimų moterys, nors vyrų – trūksta. „Būtų gerai sulaukti specialistų, mokančių dirbti su technika, bet dabar tai sudėtinga, bendrai žmonės gal ir galėtų dirbti, bet nenori, pasirenka buvimą namuose“, – situaciją Vilkijos seniūnijoje komentavo D. Ambraziūnas.

Įmonių grupės „AUGA group“, vykdantysis direktorius Tadas Baliutavičius ŪP sakė, kad grupės įmonėje, užsiimančioje ekologiškų daržovių auginimu, dirbančių ukrainiečių taip pat nėra. „Kitose „AUGA group“ įmonėse dirbančių ukrainiečių yra, tiesa, nedaug, ir mes visiškai patenkinti jų veikla“, – sakė T. Baliutavičius, užsimindamas, kad dalis jų pradėjo dirbti dar žiemą.

„Ukrainiečiai geri savo srities specialistai, darbštūs žmonės, jau baigia įleisti šaknis Lietuvoje“, – kalbėjo direktorius, lyg juokais užsimindamas, kad žemės ūkis – ne informacinės technologijos. Tačiau „AUGA group“ siūlo geras darbo sąlygas ir konkurencingą atlyginimą, palyginti su kitomis žemės ūkio bendrovėmis, tai patvirtina maža darbuotojų kaita.

Šiaulių apskrityje beveik 300 ha plote morkas ir svogūnus auginantis Linas Šateika sakė, kad kartais priima į darbą ukrainiečius sezoniniams darbams. „Mano ūkyje dirba apie 80 darbuotojų, tačiau darbo rankų stygiaus niekada nejaučiau“, – redakcijai sakė daržininkas. Nors aplink Šiaulius visada galima rasti darbo ieškančių užsieniečių, L. Šateika visada prioritetą teikia lietuviams. „Gal kad vietiniai, gal kad nereikia ilgai aiškinti, ką ir kaip daryti“, – grįsdamas savo sprendimą nedaugžodžiavo stambaus ūkio savininkas.

123rf ir redakcijos nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.