Trys dešimtmečiai kovoje dėl pieno ūkių išlikimo

Pirmoji ir svarbiausia savivaldos organizacija

Pasak LPGA vadovo J. Vilionio, prieš 30 m. įkurta asociacija buvo viena pirmųjų žemdirbių savivaldos organizacijų, suvienijusi pažangos siekusius naujuosius šalies ūkininkus, buvusių valstybinių ūkių specialistus, jiems talkinusius mokslininkus. Prie LPGA ištakų buvo prof. Antanas Stancevičius, prof. Česlovas Jukna, įmonių vadovai Dionizas Pamakštys, Bronius Ilgūnas, Algirdas Banys, Vaclovas Mackevičius, Povilas Vengeliauskas, Juozas Dainelis, Juozas Trunca, ūkininkai Stasys Bružikas, Onutė Baltrušaitienė, Gražina Banienė, Antanas Stanys, Antanas Lukošius, Juozas Pudžiuvelis, Augustinas Martinkus, Juozas Trakymas, Antanas Dambrauskas, Algirdas Smilgys, Gražina Samulionienė, Viktoras Ročka, Juozas Giedraitis, Romualdas Kučinskas, Vidmantas Stasiukynas, Petras Zurlys, Alfonsas Stanaitis.

Pirmuoju LPGA pirmininku buvo išrinktas žinomas agrarininkas ir vadybininkas, tuometis Seimo narys Vincentas Pranevičius. Vėliau asociacijai vadovavo O. Baltrušaitienė (1994–2000), V. Ročka (2000–2001), Bronius Markauskas (2001–2006), nuo 2006 m. iki šiol – Jonas Vilionis. Porą metų (2009–2011) asociacijai drauge vadovavo ir Andriejus Stančikas.

Susikurti LPGA savotiškai padėjo 1993 m. Telšiuose prie „Žemaitijos pieno“ bendrovės kilusi ūkininkų protesto akcija, kai už pristatytą žaliavą pieno gamintojams buvo nesumokėti keli milijonai litų.

Pieną „statyti“ ar parduoti?

Per tuos praėjusius tris dešimtmečius stabilios pieno gamintojų ir perdirbėjų partnerystės pasiekti nepavyko. Pirmąjį LPGA veiklos dešimtmetį buvo reikalaujama sudaryti rašytines sutartis tarp pieno gamintojų ir pieno perdirbėjų. Šie motyvavo, kad su dešimtimis tūkstančių pieno gamintojų to padaryti neįmanoma fiziškai. Be to, šalies pieno perdirbėjai teigė, kad apie 60 proc. pagamintos produkcijos jie eksportuoja, yra priklausomi nuo užsienio rinkų.

Dvi Rusijos ekonominės krizės, prekių embargas, Europos Sąjungos (ES) pieno gamybos reguliavimo (kvotų) sistema ir jos atsisakymas, reikalavimai dėl klimato kaitos – viskas dėliojosi nepalankiai nacionaliniam pieno sektoriui. Dėl skolų žemdirbiams 2003 m. kilo kelių blokados, beveik kasmet reikėjo kovoti už sąžiningą atsiskaitymą, rašyti raštus žemės ūkio ministrams ir ministrams pirmininkams.

Pasak J. Vilionio, LPGA vadovams per asociacijos gyvavimo laikotarpį teko bendrauti su trylika ministrų ir vienuolika premjerų. Su ministro Kazio Starkevičiaus talka ir valstybės pagalba pieno gamintojams pavyko įsteigti kooperatinę pieninę „Pienas LT“, kuri turėjo ir tebeturi įtakos žalio pieno kainodarai.

Kasmet LPGA tradiciškai surengia du ataskaitinius susirinkimus, keturis tarybos narių posėdžius, keletą konferencijų. Į renginius kviečiami Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai, žemės ūkio ir aplinkos ministrai, agrarinės krypties mokslininkai.

LPGA užsakymu pieno gamybos kaštų analizę 1997 m. atliko šalies agrarinės ekonomikos specialistai, 2017 m. – jų kolegos Vokietijoje. LPGA mitingais, raštais ir akcijomis atakuoja šalies vadovus ir Europos Parlamentą. Pieno supirkimo kainos visuomet buvo mažesnės už pieno gamybos kaštus.

ES 2006–2007 m. finansuojama karvių laikytojų ankstyvojo pasitraukimo iš pieno rinkos programa sujaukė visą agrarinį sektorių, programai buvo išleista keli šimtai milijonų eurų. Vėliau pati ES bendroji rinka koregavo pieno ūkių mažėjimo procesą. Liuksemburge 2009 m. vyko didžiulis ES šalių pieno gamintojų protesto mitingas (dalyvavo ir beveik šimtas LPGA narių), vėliau įvairios žemdirbių akcijos (su traktoriais gatvėse ir pieno laistymu) vyko Briuselyje, Paryžiuje, Madride. Nepaisant bendrijos šalių ūkininkų pastangų, įvairiais Europos Komisijos priimtais teisės aktais dėl žaliojo kurso gyvulininkystė imama riboti. Lietuvoje perspektyvūs tampa stambesni, mišrios gamybos, robotizuoti pieno ūkiai. Šiais metais Lietuvos pieno gamintojų skaičius siekia apie 26 tūkst., tarp jų parduodančiųjų pieną perdirbti – 16 tūkst.

Lietuvos pieno ūkių ypatybė (tiksliau – silpnybė) – dalis jų tradiciškai laikomi šalies regionų socialinio stabilumo ir kaimiečių išgyvenimo pagrindu. Kooperacija tokiems ūkiams – svetimas žodis.

Europos pieno taryba skatina nepasiduoti

Nuo 2015 m. LPGA dalyvauja Europos pieno tarybos (EPT) veikloje, nuo 2016 m. šį tarptautinį atstovavimą finansuoja valstybė. Tai atveria galimybę Lietuvos pieno gamintojams tiesiogiai dalyvauti teisėkūros formavimo, sprendimų priėmimo procesuose, nuolat operatyviai gauti aktualią informaciją ir užtikrinti jos sklaidą.

Be to, LPGA turi galimybę prognozuoti pieno gamybos tendencijas kaimyninėse valstybėse ir visoje ES, kitose stambiose pieno gamyboje dalyvaujančiose šalyse. EPT generalinės asamblėjos tradiciškai vyksta Briuselyje, tačiau 2023 m. rudenį renginio vieta pasirinktas Vilnius.

Šie metai LPGA buvo paženklinti gausiomis protesto akcijomis, į kurias įsijungė nemažai iniciatyvaus jaunimo. Pieno laistymo ir nemokamo dalijimo akcijomis pavyko įtikinti šalies gyventojus, kad situacija pieno ūkyje – katastrofiška. LPGA vadovai reguliariai informuoja šalies valdžią apie situaciją pieno ūkiuose, diskutuojama su mokslininkais, gyvulininkystės specialistais ir politikais. Būtent LPGA tarybos narių dėka buvo atnaujintos diskusijos dėl 2015 m. priimto Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo (dar vadinamo Pieno įstatymo), pieno gamybos kaštų nustatymo ir įteisinimo, pieno ūkių strategijos iki 2030 m.

Visus tris dešimtmečius LPGA buvo matoma ir girdima šalyje, vėliau ir ES, jos autoritetas – neabejotinas. „Pagrindinė lietuvių ūkininkų silpnybė – kooperacijos ir vienijimosi trūkumas, – pastebi LPGA prezidentas J. Vilionis, – ir tuo būtinai pasinaudoja valdžia. Visuotinai žinoma, kuri pieno perdirbimo įmonė du dešimtmečius nesuperka žaliavos iš kooperatyvų, tačiau tai niekam neužkliūva. Politikams parankus skriaudžiamo žemdirbio argumentas, todėl Pieno įstatymas, kurio pavadinime minimas „sąžiningas atsiskaitymas“, kelia tik neviltį. Penkių žemės ūkio ministrų, trijų premjerų ir trijų Seimo vadovų prašyta pakeisti pieno gamintojus diskriminuojantį teisės aktą, įtraukiant prekybininkus, tačiau – viskas veltui. Briuselis tikriausiai juokiasi iš mūsų gebėjimo susipriešinti ten, kur reikia susitarti.“

LPGA prezidentas J. Vilionis nevadina asociacijos veiklos šalyje ir Europoje kova su vėjo malūnais. Vienijimosi kelias – vienintelis paveikus. Po šiemečių protestų LPGA gretas papildė nauji nariai, jauni ūkininkai.

Autoriaus nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.