Kaunas -14,9 °C Rūkas
Trečiadienis, 14 Sau 2026
Kaunas -14,9 °C Rūkas
Trečiadienis, 14 Sau 2026




ES šalys vėluoja pereiti prie žiedinės ekonomikos

2023/07/06


Padidink tekstą

Kol kas nematyti, jog ES pereitų prie žiedinės ekonomikos, teigiama liepos 3 d. paskelbtoje Europos Audito Rūmų ataskaitoje. ES priemonės ir milijardai eurų turėjo nedidelį poveikį ES šalims pereinant prie žiedinės ekonomikos, visų pirma kalbant apie žiedinį gaminių ir gamybos procesų projektavimą. Atsižvelgdami į tai, auditoriai daro išvadą, jog pasiekti ES užmojį – kad per šį dešimtmetį būtų perdirbama du kartus daugiau medžiagų nei ankstesniu dešimtmečiu – bus nerealu.

Apskritai ES nedaug pasistūmėjo pereidama prie žiedinės ekonomikos. 2015–2021 m. visų ES 27 šalių vidutinis žiediškumo lygis padidėjo tik 0,4 procentinio punkto. O septyniose iš jų – Lietuvoje, Švedijoje, Rumunijoje, Danijoje, Liuksemburge, Suomijoje ir Lenkijoje – šis lygis per tą laiką net sumažėjo. Todėl auditoriai daro išvadą, kad panašu, jog bus itin sudėtinga pasiekti ES tikslą iki 2030 m. padvigubinti perdirbamų ir atgal į ekonomiką grąžinamų medžiagų dalį.

„Jei ES nori efektyviai naudoti išteklius ir pasiekti savo žaliojo kurso aplinkosaugos tikslus, itin svarbu, kad būtų išsaugota medžiagų vertė ir sumažintas atliekų kiekis, – sakė Europos Audito Rūmų narė Annemie Turtelboom. – Bet iki šiol ES veiksmai neturi poveikio, o tai reiškia, kad perėjimas prie žiedinės ekonomikos Europos šalyse, deja, beveik sustojo.“

Žiedinės ekonomikos atveju gaminių, medžiagų ir išteklių vertė išsaugoma kuo ilgiau, kad būtų kuo labiau sumažintas atliekų kiekis. Kad padėtų šalims pereiti prie žiedinės ekonomikos, Europos Komisija paskelbė du Žiedinės ekonomikos veiksmų planus. Pirmasis paskelbtas 2015 m., jame numatyti 54 konkretūs veiksmai. Antrasis paskelbtas 2020 m., jame papildomai numatyti 35 nauji veiksmai ir nustatytas tikslas iki 2030 m. padvigubinti žiediškumo lygį – perdirbtų ir į ES ekonomiką grąžinamų medžiagų dalį. Nė vienas iš šių planų nėra privalomas, bet jie parengti siekiant padėti valstybėms narėms didinti žiedinės ekonomikos veiklą pastaraisiais metais. Iki 2022 m. birželio mėn. beveik visos ES šalys buvo patvirtinusios nacionalinę žiedinės ekonomikos strategiją arba ją rengė.

ES numatė reikšmingą finansavimą ir 2016–2020 m. skyrė daugiau kaip 10 milijardų eurų, skirtų investicijoms į žaliąsias inovacijas ir padėti įmonėms pasistūmėti į priekį pereinant prie žiedinės ekonomikos. Tačiau didžiąją dalį šių lėšų valstybės narės išleido atliekų tvarkymui, o ne jų prevencijai taikant žiedinį projektavimą, kuris tikriausiai būtų turėjęs didesnį poveikį.

Į ES veiksmų planus taip pat įtrauktos įvairios priemonės inovacijoms ir investicijoms paskatinti. Tačiau auditoriai rado nedaug įrodymų, kad šiomis priemonėmis veiksmingai prisidėta prie žiedinės ekonomikos. Geriausiu atveju jos turėjo nežymų poveikį padedant įmonėms gaminti saugesnius produktus arba naudotis novatoriškomis technologijomis, kad jų gamybos procesai taptų tvaresni. Auditoriai taip pat atkreipė dėmesį į suplanuoto nusidėvėjimo klausimą, t. y. praktiką dirbtinai apriboti gaminio naudojimo trukmę, kad jį reikėtų pakeisti. Europos Komisija padarė išvadą, kad suplanuoto nusidėvėjimo nustatyti neįmanoma, nors akivaizdu, kad panaikinus tokią praktiką būtų itin prisidedama prie tvaresnių gaminių gamybos.

Bendra informacija

Žiedinės ekonomikos principas turi didelių privalumų tvarumo atžvilgiu. Piliečiams tai reiškia, kad gaminiai ilgiau tarnauja ir (arba) juos lengviau taisyti, atnaujinti, perdaryti, pakartotinai naudoti ar perdirbti. Įmonėms tai suteikia daug galimų privalumų, įskaitant didesnį išteklių naudojimo efektyvumą ir mažesnį kainų svyravimo poveikį. Apie 80 % gaminio poveikio aplinkai lemia jo projektavimas.

Specialiąją ataskaitą galima peržiūrėti ČIA.

 

Europos Audito Rūmų informacija

Dalintis
2026/01/13

Politikų „dovanėlė“ žemdirbiams

Šiemet įsigaliojo tvarka, kad kompensacijos už medžiojamųjų laukinių gyvūnų suniokotus pasėlius ar sodo augalus skiriamos tik tokiu atveju, jeigu yra pažeista daugiau kaip 5 proc. viso ploto. Tai yra pernai „iškepta“ ir ž...
2026/01/13

Atsinaujinančios energijos gamintojų mokesčiais bus remiamos bendruomenės

Nuo 2025 m. komerciniais tikslais veikiantiems atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojams taikoma prievolė mokėti gamybos įmokas. Surinktos lėšos bus skirtos bendruomenių bei gyventojų aplinkos gerinimui, kartu didinant ...
2026/01/13

Kaip saugiai dirbti lauke esant speigui?

Kai žiema atneša speigą, lauko darbai gali tapti tikru iššūkiu – net po trumpos darbo valandos pirštai ir kojos gali tarsi suakmenėti. Ūkininkams ir sodininkams svarbu ne tik tęsti darbus, bet ir saugoti savo svei...
2026/01/13

Akola group valdoma įmonė „Linas Agro“ užsitikrino 30 mln. eurų finansavimą iš tarptautinio „Citibank“

Viena didžiausių Lietuvos agroverslo bendrovių „Linas Agro“, priklausanti žemės ūkio ir maisto gamybos įmonių grupei AB Akola group, pasirašė 30 mln. eurų apyvartinio kapitalo finansavimo sutartį su Citibank N.A. London Branch. ...
2026/01/13

Bulvių kainos rinkoje verčia jas dalinti dykai

Net ir naujų metų pradžioje bulvių kainos Europoje išlieka rekordiškai žemos – bulvių pasėlių plotų plėtra visoje Europoje ir palankios oro sąlygos sukūrė šių daržovių perteklių rinkoje, tad kai kur jau organizuojam...
2026/01/13

Gyvosios barikados ir vaikai

Vien iš Kybartų 1991-ųjų sausio 12–13 dienomis saugoti Seimo važiavo nemažas būrys jaunuolių ir vaikų – drauge su seserimis Bernadeta Mališkaite bei Dalia Verbylaite iš Eucharistinio Jėzaus seserų.
2026/01/13

Labai smulkūs ūkininkai aktyviai kreipėsi dėl paramos

Nuo lapkričio 3 d. iki gruodžio 30 d. labai smulkūs šalies ūkininkai galėjo teikti paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę pr...
2026/01/13

Įsivyravus šaltiems orams, energijos išteklių poreikis didėjo, o kainos kilo

Regione įsivyravus šaltiems orams, sausio 5–11 dienomis brango visi energijos ištekliai: gamtinių dujų TTF kaina padidėjo 0,6 proc., biokuras mūsų šalyje pabrango 8,6 proc., o didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje...