Visuomeniniai, valstybiniai ar verslo interesai?

Visuotinė lietuvių enciklopedija poreikio sąvoką apibrėžia kaip tam tikrų ekonominių gėrybių, reikiamų žmogui, socialinei grupei ar visuomenei, trūkumą, kuris skatina siekti šių gėrybių plėtojant įvairią ekonominę veiklą. Tačiau kokiomis ekonominėmis gėrybės mūsų visuomenę dabar „džiugina“ per šalį tiesiamos dvi tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“? Juk tūkstančiai Lietuvos gyventojų dėl to praranda savo sodybas, žemes, gyvenimo ir darbo sąlygos tampa nepakenčiamos, žmonės priversti kęsti taršą, triukšmą, smarvę? Juk tai tranzitiniai keliai, kuriais naudojasi daugiausia verslas, tarptautinis verslas, ir būtent jam tai reikalinga. O Laisvos ekonominės zonos (LEZ), kur verslui suteikiamos išskirtinės sąlygos ir lengvatos? Juk jos atsiranda iš ūkininkų atimant dirbamus laukus – šimtus hektarų! Ar jie nėra visuomenės dalis, kodėl valstybė nepaiso žemdirbių – duonos augintojų – interesų?

Akivaizdžiai dominuoja stambiojo verslo interesai ir poreikiai, kurie besąlygiškai tenkinami. Visa tai įvyniota į blizgų popieriuką, akcentuojant, kad sukuriamos darbo vietos, skatinamos užsienio investicijos, į biudžetą plūsta mokesčiai, didėja turistų srautai. Antai Kauno LEZ pavyzdys. Į didesnę nei 500 ha Kauno LEZ teritoriją pateko daugiau nei 400 privačių žemės sklypų ar jų dalių. 20 metų trukusį žemės paėmimo „visuomenės poreikiams“ procesą iš Kauno apskrities administracijos perėmusi Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) įvykdė žaibiškai. Tuo labai didžiuojasi, nes Kauno LEZ teritorijoje įsikūrė 35 Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonės, kurios, kaip teigiama, sukūrė 5 300 darbo vietų. Čia atsirado automobilių pramonės „Continental“ gamykla, į kurios statybą investuota 95 mln. eurų. LEZ teritorijoje veikia Lietuvos ūkininkų įsteigto žemės ūkio kooperatyvo pieno perdirbimo įmonė „Pienas LT“, žuvų perdirbimo įmonė UAB „Baltic fish export“, baldų gamykla UAB „Geras baldų fabrikas“ ir kitos įmonės. 2020 m. šioje teritorijoje pradėjo veikti ir atliekomis kūrenama Kauno kogeneracinė jėgainė, kurios pajėgumai kasmet leidžia panaudoti apie 200 tūkst. tonų regione susidarančių komunalinių atliekų, likusių po rūšiavimo. Jėgainėje galima pagaminti apie 40 proc. Kauno miesto šilumos poreikio.

Teigiama, kad LEZ pritraukė 680 mln. Eur tiesioginių investicijų, iš jų 70 proc. sudaro užsienio investicijos. Kauno LEZ teritorijoje, kaip ir kitose, taikomos pelno mokesčio ir nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos. Kaip gražiai visa tai atrodo reklaminiame pavidale! Tik nutylima, kiek buvo atlyginta paimtų sklypų savininkams. Ir kodėl tiesiai neįvardijama, kad iš jų žemė buvo at(pa)imta ne visuomenės, o verslo poreikiams? Įdomu, kur tie iš LEZ gauti milijonai, kur jie panaudojami? Juk ne viena tokia teritorija Lietuvoje sukurta. Na, bent jau kauniečiai, atliekomis šildomi, neturėtų skųstis... O štai kiti šalies gyventojai verkia ir keikia, nes per jų namus, žemes ir gyvenimus kiaurai skrodžia tiesiamos dvi tarptautinės magistralės. LR įstatymai numato, kad, paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę, taip pat žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais turi būti atlyginama: paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ar kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams; iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos; jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ar kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Anot teisininkų, jeigu žemės savininkas mano, kad jo nuostoliai buvo įvertinti neteisingai (pvz., netinkamai apskaičiuota žemės vertė, negautas derlius ir kt.), patirtus nuostolius gali įrodinėti teisme ir mėginti apginti savo teisę į teisingą nuostolių atlyginimą. Tačiau tai tik graži teorija, nes tie, kuriems teko realiai „visuomenės poreikiams“ paaukoti savo turtą, puikiai žino, koks tas „teisingas“ atlyginimas, kompensacijos, rinkos kaina ir bylinėjimaisi teismuose. Kai kam jau tapo aišku, kad valstybiniai ir visuomeniniai interesai – tai nėra tą patį reiškianti sąvoka, o visuomenės poreikiai visų pirma – verslo poreikiai.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.