Nutekinta informacija: EK gali atsisakyti planų griežtinti gyvūnų gerovės reikalavimus

EFSA parengė pluoštą ataskaitų

Komisijos užsakymu EFSA pastaraisiais metais atliko didelį darbą kaupdama gyvūnų gerovės srities mokslinių tyrimų duomenis. Rekomendacijos turėtų praversti EK rengiant pasiūlymus dėl naujų teisės aktų.

Naujausia EFSA ataskaita paskelbta rugsėjo 14 d. – dėl komerciniais tikslais veisiamų kačių ir šunų gerovės užtikrinimo. Rekomenduojama atsisakyti nuolatinio šių gyvūnų laikymo narvuose, skausmą ir stresą sukeliančių kosmetinių chirurginių operacijų, veisimui naudoti tik visiškai subrendusius individus  bei kontroliuoti vadų dažnumą ir pan. Įžvalgos svarbios, nes iki šiol kačių ir šunų apsauga nėra išsamiai reglamentuota ES teisės aktuose.

Tačiau ūkininkus labiau jaudina anksčiau EFSA ekspertų jau pateiktos nuomonės dėl ūkinių gyvūnų gerovės gerinimo.

Dar tik rekomendacijos

Pernai rugpjūtį paskelbta ataskaita dėl ūkiuose auginamų kiaulių, rugsėjį – dėl gyvūnų gerovės užtikrinimo transportavimo metu. Šių metų vasarį pateikta mokslinė nuomonė dėl broilerių ir vištų dedeklių, kovą – dėl veršelių, gegužę – dėl ančių, žąsų, putpelių ir melžiamų karvių gerovės.

Antai dėl melžiamų karvių: akcentuojama, kokia svarbi šių gyvūnų gerovei erdvė judėti ir ilsėtis. Pasak išvadų, karvių gerovė nukenčia, kai jos laikomos nuolat pririštos guoliavietėse, todėl tokios praktikos reikėtų vengti. Kiekvienai karvei turėtų būti skirtas ne mažesnis kaip 9 kv. m patalpos plotas. Taip pat į rekomendacijas įtraukta ligų stebėsena, galimybė karvėms patekti į tinkamas ganyklas (kuriose būtų sausų ir užpavėsintų vietų). Be to, minima, kad palaido laikymo sistemose reikalingi gyvūnams laisvai prieinami šepečiai, o saitinio laikymo sistemose – kiekvienai karvei pakankamai erdvės ir pakratų.

Sprendimai Briuselyje dar nepriimti, o Lietuvoje iniciatyvos jau ritasi viena paskui kitą. Seime svarstomas siūlymas uždrausti kailinių žvėrelių auginimą dėl kailių, vištų augintojai spaudžiami atsisakyti narvų, kiaulių augintojai vėl laužo galvas, iš kur paimti lėšų laikymo sistemų pertvarkoms...

EK pirmininkė apie gyvūnų gerovę neužsiminė

EK vadovė Ursula von der Leyen, šią savaitę Europos Parlamente skaitydama metinį pranešimą apie padėtį Europos Sąjungoje apie gyvūnų gerovę jau neužsiminė. Priešingai, ji išsakė padėką ūkininkams, kurie atlieka labai reikalingą darbą – ES rinką aprūpina maistu.

Tai nepraslydo pro akis ir lenkų agroverslo portalui Topagrar.pl: „Ursula von der Layen savo metinėje kalboje apie Sąjungos padėtį nieko neužsiminė apie gyvūnų gerovės klausimus, tačiau ūkininkų atžvilgiu ji parodė taikinamuosius gestus“.

Atidžiau įsiklausyti į EK pirmininkės kalbą skatina, galima sakyti, išvakarėse britų dienraštyje „Financial Times“ (FT) pasirodžiusi informacija.

Briuselis permąsto planus?

Anot FT, Briuselis permąsto planus griežtinti reikalavimus ūkininkams, ir tai skatina nuogąstavimas, kad tai gali padidinti išlaidas maistui.

Keli aukšto rango pareigūnai nutekino informaciją, jog yra svarstoma galimybė atsisakyti ambicingų planų dar aukščiau pakelti ūkinių gyvūnų gerovės kartelę – atsisakyti laikymo narvuose, vienadienių viščiukų gaišinimo (paliekant tik vištaites) ir kailių gamybos bei pardavimo. Nerimaujama, kokį poveikį tai gali turėti maisto kainoms, kurias ir taip paveikė rusijos karas Ukrainoje.

Pasak FT šaltinių, „Komisija visiškai atmetė pasiūlymus – kartu su tvaraus maisto įstatymu, skirtu skatinti ekologiško maisto gamybą visame bloke. Tačiau kitas pareigūnas sakė, kad peržiūri gyvūnų gerovės planą ir siūlys sušvelnintą variantą“. Gali būti, kad tokioms nuotaikoms įtakos turi artėjantys 2024 m. ES rinkimai.

„Komisijos parengtame gyvūnų gerovės pasiūlymų poveikio vertinimo projekte, kurį matė „Financial Times“, teigiama, kad ūkininkų išlaidos gali padidėti vidutiniškai apie 15 proc., o tai „gali lemti didesnes vartotojų kainas“ ir importo padidėjimą“, – pastebi FT.

ŪP portalas su EFSA, FT, Topagrar

123rf nuotr.