Prancūzijos mokslininkai vertino Lietuvos eglynų genetinius rodiklius

FORGENIUS (angl. Improving access to FORest GENetic resources Information and services for end-USers) yra projektas, kuriuo siekiama įvertinti Europos miškų atsparumą, prisitaikymą, genetinę ir funkcinę įvairovę besikeičiančio klimato sąlygomis. Projektas pagrįstas daugiadisciplininiu požiūriu, integruojančiu miškų stebėseną nuotoliniais metodais, genomiką, ekofiziologiją, evoliucinę biologiją, modeliavimą ir duomenų bazių valdymą. Projekto įgyvendinimo laikotarpis 2021–2025 metai.

Lietuva yra viena iš aštuonių Europos šalių (Rumunija, Bosnija ir Hercegovina, Slovėnija, Austrija, Vokietija, Prancūzija, Suomija ir Lietuva), kuriose tiriami paprastosios eglės medynų genetiniai ištekliai. Pirmajame projekto etape yra vykdoma tiriamų objektą atranka, medžių matavimai ir vertinimas bei mėginių surinkimas genetiniams tyrimams atlikti.

Lauko darbų metu Pušinės miško eglės genetiniame medyne buvo išskirtas tyrimo plotas, kuriame atrinkti 25 paprastosios eglės medžiai. Plote buvo įvertintas miško atsikūrimas, aprašytos miško aplinkos sąlygos, darytos lajų ir medyno nuotraukos bei iškastas ir aprašytas dirvožemio profilis. Išmatuoti kiekvieno tiriamo medžio pagrindiniai dendrometriniai rodikliai, nustatytos geografinės koordinatės, įvertinta defoliacija (spyglių netekimas). Įlipus į medžių viršūnes, paimti mėginiai, siekiant ištirti eglių fenotipinį plastiškumą ir genetinę įvairovę.

Tyrimams pasirinktas Pušinės miško eglės genetinis medynas yra įregistruotas Europos genetinių išteklių išsaugojimo programos informacinėje sistemoje EUFGIS. Šiuo metu sistemoje EUFGIS įregistruotas 131 Lietuvos miško medžių genetinis draustinis ir medynai.

Galutiniame FORGENIUS projekto etape visi Europos genetinių išteklių objektai, įregistruoti EUFGIS informacinėje sistemoje, bus apibūdinti nuotolinio stebėjimo indeksais. Pagal surinktus duomenis ir atliktus tyrimus genetiniuose draustiniuose bus kalibruojamas naujasis modelis.

Modernus ir inovatyvus modeliavimas leis susieti skirtingų duomenų sluoksnius ir apibūdinti visos Europos miško medžių genetinių išteklių objektus. Taip pat bus surinkta daugiau informacijos apie miško medžių genetinę įvairovę, fiziologines savybes bei Europos miškų atsparumą besikeičiančios aplinkos sąlygoms. Minėta informacija modernaus modeliavimo metodais bus paversta prognozavimo ir miškų valdymo įrankiais. Tikimasi, kad nuotoliniais metodais bus galima stebėti ir spygliuočių medžių derėjimo intensyvumą.

VMT informacija