Žydėjimo varžybos baigėsi – laikas poilsiui

Mulčiuoti ir pridengti

Dažniausiai lapkritį, bet ilgėjant rudeniui ir gruodį, pradėjus šalti žemei, augalų kolekcijų grupės vadovė pataria mulčiuoti daugiametes ir svogūnines gėles, apdengti ar pridengti raganes, didžialapes hortenzijas, rožes ir kitus šalčiui jautresnius augalus. Mulčias ir priedangos juos apsaugos, jeigu spustelės šalčiai be sniego.

Specialistė siūlo mulčiuoti senesnius daugiamečius gėlynus, nes ilgiau augdamos astilbės, bergenijos, liatriai, flioksai, vilkdalgiai ir kitos gėlės iškyla į paviršių, jų šaknys lieka plikos. Pradėjus šalti, reikėtų pridengti eglišakėmis ir dvimetes gėles: našlaites, saulutes, neužmirštuoles, paprastąsias rusmenes, šiurpinius gvazdikus, darželinius katilėlius, aukštąsias piliarožes, kurios žydės kitų metų pavasarį ir vasarą, taip pat visžalius daugiamečius alpinariumų augalus.

Raganių, rožių, hortenzijų stiebus reikėtų aprišti eglišakėmis, meldais arba prilenkti ir apdengti sausais lapais bei eglišakėmis.

Žiemoja lauke

Bijūnai. „Vėlai rudenį žolinių bijūnų (Paeonia lactiflora, P. lactiflora x hybrida, P. tenuifolia) stiebus prie pat žemės nupjaukite ir sudeginkite, – primena G. Štukėnienė. – Jei pilkasis puvinys (sukėlėjas Botrytis paeonia Oud.) pažeidė stiebo pagrindą, pašalinkite jį kartu su žemės gumulu ir šaknimi, o į duobutę įpilkite pelenų, tai bus ne tik trąša, bet ir dezinfekcinė priemonė.“ Prieš žiemą, kai pašąla žemė, ji siūlo apie kerus mulčiuoti 5–7 cm storio durpių sluoksniu, bet nepataria žiemai dengti mėšlu ar lapais, nes taip susidaro sąlygos grybui plisti.

Raganės. Ant pirmamečių ūglių žiedus kraunančias raganes (Clematis) G. Štukėnienė pataria patrumpinti iki 20–40 cm aukščio. Tokio ilgio stiebus patogu prilenkti ir uždengti. Paskui supilti nurūgštintų durpių kaupelį ir apdengti daržo danga arba sausais lapais, vėliau dar pridengti eglišakėmis. Arba, kai jau stipriai atšąla, durpėmis galima mulčiuoti jau pridengtus augalus.

Po augalus dengiančia medžiaga, pirmiausia po šiaudais, žiemą įsiveisia pelių ir padaro augalams daug žalos. Norint pasisaugoti nuo jų, geriausia naudoti užnuodytus jaukus, paruošiamus iš grūdų ar šakniavaisinių daržovių. Kad jie nesušlaptų, dėkite į nupjautus drenažo vamzdelius arba plastmasinius butelius nupjautais galais.

„Raganių, žiedus kraunančių ant antramečių stiebų, nepjaukite, – atkreipia dėmesį augalų kolekcijų vadovė. – Tik pagenėkite ir išretinkite. Likusius stiebus prilenkite, uždenkite eglių šakomis, paskui medine dėže, galuose palikite atviras angas, kad nešustų. Šąlant pridenkite sausais lapais.“ Senesnius krūmelius pakanka apkaupti žemėmis ar mulčiuoti durpėmis.

Hortenzijos. Didžialapė hortenzija (Hydrangea macrophylla) mėgstama dėl puikių, įvairiaspalvių žiedynų, didelių lapų ir tankaus rutulio formos kero. Žiemą jų stiebai dažnai apšąla, o šaltą žiemą iššąla iki pat žemės, kartais žūsta visas augalas. Pasak specialistės, tai ne visos bėdos – pumpurus kitiems metams šios hortenzijos krauna ankstyvą rudenį ir stiprios rudeninės šalnos gali juos pražudyti. Be to, jie neretai apšąla ir nuo pavasarinių šalnų.

Lauke žiemojančių hortenzijų peržydėję žiedynai ant krūmo paliekami iki pavasario, nes saugo nuo šalčio. Rudenį stiebai apkaupiami žemėmis ar uždengiami lapais, mulčiuojami durpėmis, aprišami maišine medžiaga arba daržo danga.

Mokslininkės teigimu, laipiojančioji hortenzija (Hydrangea petiolaris) gerokai skiriasi nuo savo gentainių, nes tai – ganėtinai aukšta laipiojanti liana, užauganti iki 15 m. Šaltesnę žiemą vertikaliai augantis vijoklis gali apšalti, patartina pridengti eglišakėmis, daržo danga ar kita medžiaga.

Per šalčius patalpoje

Gėlės – ateivės iš Pietų, vasarą dovanojančios puošnų žydėjimą ir dekoratyvią lapiją, auginamos lauke, o žiemą iki pavasario ilsisi šviesioje, šildomoje vėsesnėje patalpoje. Dalis jų gerai žiemoja ir vėsiame rūsyje – tamsoje.

Kardeliai. G. Štukėnienės teigimu, spalį nukasti ir išdžiovinti kardelių (Gladiolus) gumbasvogūniai laikomi sausose dėžutėse (ne storiau kaip dviem sluoksniais) gerai vėdinamoje, 4–6 °C šilumos ir 60–70 proc. santykinės drėgmės patalpoje. Gumbasvogūnius galima parafinuoti kaip ir jurginų šakniagumbius. Jų gumbapumpurius geriausia laikyti 2–3 °C žemesnėje temperatūroje, drėgnesnėje, 70–80 proc., patalpoje.

Maži kardelių gumbasvogūniai ir gumbapumpuriai, pasak specialistės, gerai žiemoja susluoksniuoti su sausu smėliu. Turint nedidelį kiekį, galima laikyti ir apatinėje šaldytuvo lentynoje sudėjus į popierinius maišelius. Mokslininkė pažymi, kad jeigu rūsyje temperatūra ilgesnį laiką pakyla aukščiau nei 8 °C, gali pradėti daugintis tripsai ir sugadinti gumbasvogūnius, todėl per atodrėkius rūsį periodiškai vėdinkite, atšaldykite.

Žiemą kaip kardelius galima laikyti galtonijų (Galtonia) ir eukomių (Eucomis) svogūnėlius, montbrečių (Crocosmia), tigrenių (Tigridia), kiškiakopūsčių (Oxalis) gumbasvogūnius. Jie jautrūs perdžiūvimui, tad geriau nenupurtyti žemių arba susluoksniuoti su smėliu ar durpėmis.

Jurginai. Pasak augalų kolekcijų vadovės, jurginai (Dahlia) iškasami po pirmųjų šalnų. Tuomet šakniagumbiai apdžiovinami vėsioje, sausoje, vėjo perpučiamoje patalpoje. Paskui sudedami į laikyti skirtą patalpą, kurioje turi būti 4–5 °C šilumos ir apie 80 proc. santykinė oro drėgmė. Sausoje patalpoje specialistė siūlo jurginų šakniagumbius dėžėse apiberti smėliu ar durpėmis, o šiltoje aplinkoje – juos su substratu susluoksniuoti uždarose dėžėse ar polietileno maišuose (su skylutėmis vėdinti).

Chrizantemos. „Atsparių šalčiui chrizantemų (Chrysanthemum hybrida) veislių, kurios žiemoja lauke, patrumpinkite stiebus ir pašalinkite senus lapus. Šiuos augalus galite palikti žiemoti gėlyne, o jei augo vazone, kartu su juo įkaskite į žemę. Pradėjus šalti, dar apkaupkite žemėmis ar mulčiuokite durpėmis, pjuvenomis, apdenkite eglišakėmis“, – patirtimi dalijasi G. Štukėnienė.

Jautresnių šalčiui veislių augalus ji pataria sunešti su vazonais į vėsų rūsį (kur 1–4 °C šilumos) ar kitą patalpą. Prieš tai nupjauti stiebus, paliekant tik trumpus, 5–6 cm ilgio kotelius virš šaknies kaklelio. Paskui nuolat tikrinti, retkarčiais palaistyti, kad neperdžiūtų šaknų gniužulas.

Kanos. Rudenį iškasus indijines kanas (Canna indica), specialistė pataria nuo šakniastiebių nenupurtyti žemių. Apdžiovinus patalpoje, sudėti į plastikines skylėtas dėžes ir žiemai sunešti į vėsų (kur 4–5 °C šilumos) rūsį, laikyti tamsoje. Jeigu patalpoje temperatūra aukštesnė nei 10 °C šilumos, šaknis dėžėse būtina apiberti durpėmis ar smėliu, kad neperdžiūtų šakniastiebiai.

Vazonuose augintas kanas G. Štukėnienė siūlo per žiemą juose palikpašalinti stiebus su lapais. Jei žemė vazone išdžiūsta, retkarčiais palaistyti.

Brugmansijos. „Prieš šalnas nepavėluokite į vidų įnešti brugmansijų (Brugmansia arborea). Jų šakeles apgenėkite ir augalus per žiemą laikykite vėsioje, 5–12 °C, šviesioje patalpoje. Paskui vis nurinkite nukritusius lapus ir retkarčiais palaistykite“, – primena G. Štukėnienė. Brugmansijas laikant šiltesnėje, 12–18 °C, patalpoje, pasak mokslininkės, augalai per žiemą numeta beveik visus lapus. Tokioje aplinkoje geriau laikyti tik šilumamėgias hibridines rūšis ir jų veisles bei kartą per savaitę palaistyti.

Jaunus augalus per žiemą G. Štukėnienė pataria saugoti tik šviesiame, 8–12 °C temperatūros kambaryje, o senesnius – ir vėsiame (5–12 °C) rūsyje, sandėliuke ar garaže, tamsoje. Juos pakanka palaistyti kartą per mėnesį.

Specialistės teigimu, jei patalpoje ramybės metu brugmansijoms bus per šilta, augalai išaugins ištįsusius blankius ūglius ir ne pailsės, bet priešingai – nusilps. Tačiau ir per šiltai laikytos brugmansijos atsigauna, tik vėliau pražysta. Jei rudenį neapgenėjote augalo, tai pavasarį trečdaliu sutrumpinkite šakutes, kad susiformuotų gražesnis vainikas.

Vandens lelijos. „Prieš šalčius iš nedidelių baseinų vandens lelijas ir kitus šalčiui jautrius vandens augalus su vazonėliais įneškite žiemoti į rūsį (2–5 °C) ir paskui nuolat juos tikrinkite, – pataria G. Štukėnienė. – Nuvytusias augalo dalis pašalinkite, retkarčiais palaistykite, kad neperdžiūtų substratas ir nunukentėtų šakniastiebiai. Šiltomis dienomis patalpas vėdinkite. Dideliuose baseinuose ir tvenkiniuose augančios lelijos ten ir žiemos – jų iškasti nereikia.“

Parengė Rūta ANTANAITIENĖ

Gitanos ŠTUKĖNIENĖS nuotraukos

Titulinėje nuotr. – Montbrečių gumbasvogūnius laikykite nevalytus, nes jie jautrūs perdžiūvimui.

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.