Kūryba po insulto: „Pikakoka“

Šeima, išlydėdama Leonidą į mėnesio trukmės reabilitaciją, dėl visa ko įdėjo jam piešimo priemonių. Pasirodė, kad ne veltui – jis grįžo su pirmuoju po insulto piešiniu. Tai buvo signalas, kad meno integravimą į sveikimo procesą verta tęsti.

Kadangi dešinioji Leonido ranka buvo paralyžiuota, kūrybai jis pasitelkė kairiąją. Nežinia, dėl naujos piešimo kaire ranka patirties ar dėl insulto sukeltos permainos (pa)sąmonėje, bet Leonido braižas kardinaliai transformavosi: iki insulto būdingą santūrų realistinį braižą pakeitė spalvingos grafiškos abstrakcijos. Tarytum į laisvę ištrūko slopinta kūrėjo pusė, nepataikaujanti žiūrovo ar užsakovo skoniui. Nuo 2022 m. sukurtų piešinių serija demonstruoja ne tik kontrastą prieš ir po insulto, bet ir vaizdžiai atskleidžia reabilitacijos dinamiką. Kiekvieno kūrinio spalvos ir detalės atspindi tam tikro reabilitacijos etapo emocinę būklę – nuo nusivylimo iki džiaugsmo.

Kūriniams suteikti intriguojantys pavadinimai „Jase mime“ , „Unosog“, „Aotat“… Tai ne užkalbėjimas ir ne slapta kalba, o po insulto atsiradusio kalbos sutrikimo rezultatas. Po savaitės Zarasų krašto muziejuje bus atidaryta visaginiečio paroda, kurioje bus pristatyti po insulto sukurti grafikos kūriniai ir jų įkvėpti interjero objektai. Parodos žaismingas pavadinimas „Pikakoka“. Žodis, kuris išsprūdo Leonidui pažvelgus į įrėmintą trečiąjį kūrinį, reiškia pasitenkinimą savo darbu ir gali būti laikomas žodžio „patinka“ sinonimu.

Autentiški interjero objektai

Ant popieriaus nupieštiems L. Lebiodkino kūriniams dizainerė ir parodos kuratorė Sandra Matvejeva suteikė funkcionalių interjero objektų kūną. Insultą patyrusio menininko grafikos motyvais buvo pagaminti išraiškingu namų akcentu pretenduojantys tapti kilimas, sienų dekoracijos, šviestuvai ir restauruota kėdė. Į pagalbą pasikviesti Visagino meistrai – Olegas Kliučnikovas, Piotras Belousovas ir Reinis Stacevič.

„Pikakoka“ dizaino objektai palepins originalumo išsiilgusias akis, tačiau dizaino disciplinos įterpimas turi gilesnę prasmę. Visų pirma, patraukliai aktualizuoti insulto problemą ir reabilitacijos temą. Antras partnerystės tarp Leonido ir dizainerės siekis – paspartinti socialinę ekonominę kūrėjo reabilitaciją. Iki insulto L. Lebiodkinas gyveno iš kūrybos, bet po ligos savarankiškai ekonomine veikla užsiimti negali. Piešimas neabejotinai pagerino kūrėjo vidinę savijautą, suteikė jėgų ir optimizmo, bet kaip susigrąžinti finansinę nepriklausomybę? Tikimasi, kad Leonido piešinių transformacija į įvairialypius dizaino objektus padės jiems atsidurti kieno nors namuose.

Ilgalaikėje perspektyvoje projektas „Pikakoka“ viliasi suteikti platformą ir kitoms panašaus pobūdžio įgalinančioms partnerystėms tarp dizainerių ir insultą ar kitą sveikatos sutrikimą patyrusių žmonių.

Meno terapijos pavyzdys

Atėjusieji pasižvalgyti po grafikos kūrinių ir dizaino objektų parodą akis į akį susidurs su insulto ir reabilitacijos temomis. Insultą patyrusių asmenų reabilitacija labai priklauso nuo fizioterapijos ir logopedijos, kurios be abejonės yra būtinos, tačiau staigus fizinių gebėjimų praradimas ir įvairių gyvenimo aspektų pokyčiai sukelia stiprius psichologinius išgyvenimus ir socialinę atskirtį. Kaip su tuo kovoti?

Pasaulinėje reabilitacijos praktikoje populiarėja meno terapija, naudojama palaikyti gerą emocinę būklę, siekiant palengvinti sveikimo procesą bei padėti sugrįžti į normalų gyvenimą. Tuo tarpu Lietuvos regionuose meno terapijos naudojimas insulto padariniams švelninti kol kas yra veikiau išimtis.

Parodos atidarymo dieną, lapkričio 7 d. 18 val., išbandyti gydomąją dailės terapijos galią pakvies dailininkė, meno terapeutė, dailės terapijos draugijos „TerapiArta“ narė ir LSMU dailės terapijos programos absolventė Vaida Virbalaitė-Šablevičienė (būtina išankstinė registracija el. paštu pikakokvsg@gmail.com).

Zarasų r. savivaldybės informacija

Vladimiro Sumovsky nuotraukos

Titulinėje nuotr. – Leonidas Lebiodkinas ir Sandra Matvejeva.