Vingiuotas trumpųjų maisto grandinių kelias

Lietuviams sunku susitarti

Lazdijų rajone kalakutus auginantis ir produkciją vartotojams tiesiai pristatantis ūkininkas Gintas Cimakauskas „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad buvo vienas pirmųjų šalyje, pasiryžusių prašyti ES fondų paramos trumposioms maisto tiekimo grandinėms plėtoti. Kalakutų augintojas įsigijo modernią parduotuvę „ant ratų“ ir šviežią produkciją pristato sostinės, Kauno ir kitų miestų gyventojams. Tačiau būtent šio specialaus automobilio paieška ir įsigijimas jam pakišo koją. „Kreipiausi į lietuvių įmonę dėl vidaus įrangos, vitrinų, tačiau po kurio laiko supratau, kad padariau klaidą, nes iš karto reikėjo kreiptis į užsienio įmones, kurios dirba solidžiau, – sakė pašnekovas. – Istorija su lietuviais labai nemaloni, net buvau „paliktas ant ledo“, kol pagaliau šiaip ne taip pabaigiau savo mobilią krautuvėlę įrengti.“

Vėliau G. Cimakauskas suprato, kad toks automobilis nėra išsvajota gerovė, nes jo išlaikymas labai brangus. „Žinoma, ne projektas čia kaltas, pats norėjau naujo automobilio“, – gūžčiojo pečiais. Beje, vėliau nusipirkęs du dėvėtus automobilius ir pats juos sutvarkęs, džiaugėsi ne mažiau nei naujuoju, nes jie pasirodė esą pakankamai rentabilūs. Taigi ne visuomet ta parama reikalinga, jei sugebi ūkiškai susitvarkyti.

Beje, esminė paramos sąlyga trumposioms maisto tiekimo grandinėms – paraiškos gali būti teikiamos tik su partneriais, projekte turi dalyvauti ne mažiau kaip du ūkio subjektai. Vis dėlto G. Cimakauskas kalba apie tai, kad lietuviams ūkininkams labai sunku kartu susitarti ir daryti verslą, juolab dalytis turtu: „Geriausia, kai vienas nusiperki daiktą ir esi savininkas, tuomet ir galva rami.“

Stabilios pajamos

Klaipėdos rajone, Antkopčio kaime, įsikūręs Tadas Mockus ūkininkauja jau beveik du dešimtmečius. Šiuo metu jis iš savo užaugintų ekologiškų žaliavų gamina įvairią grūdinę produkciją: miltus, dribsnius, kruopas.

T. Mockus neslepia – dirbti žemę jam palaima, nes meilę žemei paveldėjęs iš protėvių, tačiau būtent kasdieniai rūpesčiai sukėlė nemenką galvos skausmą. Daug investavęs į savo ūkį, žemę, po kelerių sunkių metų, kuriuos lydėjo klimato, ekonominiai iššūkiai, jis suprato, kad nieko nebeuždirba iš žemės ūkio, o tik bankams atiduoda. „Bankai kvėpuoja į nugarą, tu bėgi, leki, psichologinė būsena baisi, todėl tas pasitaikęs trumpųjų maisto tiekimo grandinių kąsnelis pasirodė Dievo siųstas, – redakcijai pasakojo žemdirbys. – Prisipažinsiu, kad perdirbimas mane išgelbėjo, pradėjau gauti stabilias mėnesines pajamas, galiu pasidžiaugti, kad kažkiek uždirbu.“

T. Mockus pripažįsta, kad dauguma smulkesnių ūkininkų nepragyvena iš savo ūkių, tad dirba kitus darbus, o iš ūkio tik prisiduria. „Nemanau, kad taip turėtų būti, todėl pasitaikęs trumpųjų grandinių tiekimo variantas man pagelbėjo, – pripažino ūkininkas. – Tiesa, darbo padaugėjo, pačiam tenka malti, fasuoti, darbas nelengvas, taip pat dar reikia ir parduoti, todėl labai svarbu bent jau nusimanyti apie rinkodaros, reklamos pagrindus.“

Jis džiaugiasi galimybe pabendrauti su žmonėmis turgeliuose, kur pardavinėja savo produkciją. Pašnekovas pastebi, kad kai kas įtartinai žvelgia į jo produkciją, netgi paabejoja jos ekologiškumu, tačiau jau turi ir savo pirkėjų ratą. „Į skeptikus stengiuosi nekreipti dėmesio“, – patikino ūkininkas.

Paramą kartu su keliais partneriais jis gavo per Vietos veiklos grupę. Įsigijo malūną, dribsnių gamybos aparatą. „Žiedinės ekonomikos ir trumpųjų maisto tiekimo grandinių esmė – ūkininkas pagamina produkciją ir 50 km spinduliu ją realizuoja, – pasakojo T. Mockus. – Trumpoji grandinė veikia tik tuomet. Štai aš vežu 30 km į Klaipėdą.“

Ūkininkas teigė nedirbantis su parduotuvėmis, nes šios užsideda nežmonišką antkainį. Dabar jis pats sau šeimininkas ir gali planuoti kainodarą. „Aš pagaminu tik tiek, kiek parduodu, neturiu milžiniškų sandėlių, pavyzdžiui, miltų turiu tik 20 kg. O šiaip grūdai laukia savo valandos, kol bus sumalti“, – pasakojo pašnekovas.

Savo produktus ūkininkas reklamuoja per socialinius tinklus, tačiau pripažįsta, kad šioje srityje jam trūksta įdirbio. „Pasiruošti prekybai, sumalti, fasuoti, o reklamai laiko pritrūksta, tačiau, manau, viskas su laiku ateis“, – optimistiškai nusiteikęs kalbėjo T. Mockus.

Smulkieji nėra pageidaujami

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 136, 2023 m. gruodžio 2 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Redakcijos nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.