Mokslininkė apie tvarias Kalėdas: „Šventės neprivalo būti našta gamtai“

„Kalėdos – tai laikotarpis, kai, ko gero, dauguma mūsų iš dalies prarandame saiko jausmą – perkame dovanas, kurias stengiamės kuo šventiškiau supakuoti. Norime savo artimuosius nustebinti vaišių gausa. Todėl gruodžio mėnuo yra taršiausias metuose, nes išmetama iki 30 proc. daugiau atliekų, kurias sudaro nesuvartotas maistas, pakavimo popierius ar šventinės dekoracijos“, – pasakoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) dėstytoja doc. dr. Aušra Zigmontienė.

Gražus popierius lieka neperdirbama šiukšle

Jungtinėje Karalystėje atlikti tyrimai atskleidė, kad britai kasmet išmeta 108 milijonus vyniojamojo popieriaus ritinių. Išmesto vyniojamojo popieriaus ilgis toks, kad juo galima pasiekti mėnulį – tai prilygsta 384 400 km. Britų Kalėdų atliekų statistika rodo, kad įprastai namų ūkis per šventes pagamina daugiau nei tris 60 litrų maišus pakuočių. Vienos iš didžiausių nevyriausybinių aplinkos apsaugos organizacijos „Greenpeace“ atliktas tyrimas parodė, kad 1 kg vyniojamojo popieriaus gamybos proceso metu išmetama daugiau nei 3 kg CO2 .

„Visos atliekos – tai gamtiniai ištekliai, kurie dažniausiai nukeliauja į atliekų deginimo įrenginius ar sąvartyną. Visos atliekos, kurios netinkamai tvarkomos, teršia mūsų aplinką. Irdamos maisto atliekos išskiria šiltnamio efektą sukeliančias dujas, o jei jos netinkamai tvarkomos, prarandami ir gamtiniai ištekliai“, – aiškina VILNIUS TECH Tvarumo centro ekspertė A. Zigmontienė.

Pasak A. Zigmontienės, kuo gražesnis, ryškesnis ar spindintis popierius, kuris traukia akį bei masina greičiau išpakuoti dovanas, tuo labiau jis yra neperdirbamas. Didžioji dalis kalėdinių dovanų pakavimo popieriaus, maišelių atliekos taip pat neperdirbamos, nes jose kombinuojamos įvairios medžiagos – popierius, plastikas, tekstilės elementai, lipni juosta, klijų likučiai.

„Jei tokios pakavimo medžiagos patenka ne į atliekų konteinerį, bet į gamtinę aplinką, joje, veikiant saulės šviesai, gali suskilti ir iki mažų mikroplastiko dalelių. O šios, patekusios į atvirus vandens telkinius, į dirvožemį, sukelia antrinę taršą, neigiamai veikia fauną“, – pasakoja mokslininkė.

Šventinė vakarienė baigiasi konteineryje

Po švenčių į konteinerius keliauja ir kalnai nesuvalgyto maisto. Tokia išmetamo maisto gausa turi skaudžias pasekmes šiltnamio efektui.

„Tyrimai rodo, kad maisto grandinėje už daugiau nei pusę išmetamo maisto būtent ir yra atsakingi namų ūkiai.  O tai ne tik tiesiogiai mūsų pinigai, bet srautas, generuojantis anglies dioksido ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Preliminariais skaičiavimais, kiekvienas Europos Sąjungos (ES) gyventojas kasmet išmeta apie 173 kg maisto, o kiekvienas lietuvis – apie 60 kg maisto, kuris dar galėtų būti suvartotas“, – teigia A. Zigmontienė.

Lietuvoje nesuvartoto maisto padėtį apsunkina ir tai, jog daugumoje gyvenviečių dar nėra specialių konteinerių kompostavimui – atskiras maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimas dar tik pradedamas įgyvendinti, todėl dažniausiai šios atliekos patenka į mišrių atliekų konteinerius.

Švęsti tvariau – misija įmanoma

Nors gali pasirodyti sunku išvengti šių vienų svarbiausių šventinių atributų, tačiau rasti gamtai draugiškesnių alternatyvų – įmanoma.

„Kiekvienas iš mūsų galime nesudėtingai ir nebrangiai prisidėti prie šios problemos sprendimo – dovanas galima supakuoti pigiai ir tvariai, nepaliekant kalnų atliekų. Visų pirma, apsižvalgyti savo namuose – tikrai atrasime gal senų dovanų maišelių, nebenešiojamų skarelių, drabužių ar medžiagų skiaučių. Tai daiktai, kurie puikiai tiks dovanų pakavimui. Net seni laikraščiai, plakatai ar pirkinių maišeliai kuo puikiausiai gali pasitarnauti. vietoje plastikinių virvelių, juostelių galima panaudoti namuose esančius storesnius siūlus, o kaspinus pakeisti natūraliais elementais – kankorėžiais, eglės šakelėmis, cinamono lazdelėmis ar džiovinto apelsino griežinėliais. Jei dovanojate maisto produktus, juos galite sudėti į seną dėžę ar pintą krepšį“, – pataria mokslų daktarė A. Zigmontienė.

Kalbant apie maisto ruošimą, svarbiausia – planavimas bei įvertinimas, kiek žmonių jį valgys ir kokio dydžio turėtų būti porcijos.

„Norint išsaugoti Kūčių, Kalėdų stalo tradicijas ir gaminti daugiau patiekalų, reikia įvertinti, kurie patiekalai bus suvalgyti iš karto, o kurių tik paragausite. Taip sutaupysite ne tik savo finansus, bet ir gamtinius išteklius“, – sako doc. dr. A. Zigmontienė.

Dovanas tvarumo ekspertė taip pat pataria gerai apgalvoti. Pasak mokslininkės, jei nežinote kuo nudžiuginti savo artimą ar kolegą, padovanokite savo rankomis pagamintus gardėsius, padažus ar konservuotas gėrybes. Šventės yra puiki proga artimuosius aprūpinti daugkartiniais tvaraus gyvenimo atributais: produktų maišeliais, daugkartiniu karšto gėrimo puodeliu ir pan.

Kalėdos – tai šventė mums, tačiau svarbu nepamiršti, kad jos neprivalo būti našta gamtai, sako mokslininkė.

Partnerio turinys