Žemės ūkio darbo našumas smuko daugelyje ES šalių

Remiantis preliminariais duomenimis, susijusiais su produkcijos standartine verte, išreikšta žemės ūkio valdos ekonominiu dydžiu (VED), po 2019–2022 m. vykusio augimo pirmą kartą fiksuotas našumo žemės ūkyje smukimas. Šis indeksas ES per metus sumažėjo 6,6 proc.

Eurostat analitikų nuomone, kritimą lėmė 7,9 proc. sumažėjusi realioji pajamų vertė, kurią generuoja gamybine žemės ūkio veikla užsiimančios įmonės, taip pat žemės ūkio darbo jėgos sumažėjimas (1,4 proc.; matuojant metiniais darbo vienetais).

Žemės ūkio darbo našumas 2023 m. buvo mažesnis net devyniolikoje ES šalių. Didžiausias nuosmukis buvo Estijoje (57,9 proc.), Švedijoje (31,7 proc.), Airijoje (30,3 proc.), Lietuvoje (30,2 proc.) ir Bulgarijoje (28,6 proc.).

O štai septyniose valstybėse našumas išaugo. Ryškiausias augimas buvo Belgijoje (31,0 proc.), toliau rikiuojasi Ispanija (11,1 proc.), Portugalija (9,9 proc.), Vengrija (5,5 proc.), Italija (4,2 proc.), Malta (3,3 proc.) ir Slovėnija (0,3 proc.).

Tokį padidėjimą lėmė žemesnės trąšų ir sąnaudų kainos bei aukštesnės produktų, kurių auginimas ir gamyba yra šių šalių specializacija (pavyzdžiui, alyvuogių aliejus, bulvės ar kiauliena), kainos, rašoma preliminarioje Eurostat ataskaitoje.

ES žemės ūkio pramonės bendroji pridėtinė vertė, tai yra skirtumas tarp žemės ūkio produkcijos vertės ir gamybos procese naudojamų paslaugų bei prekių sąnaudų (tarpinio vartojimo), 2023 m. išliko palyginti stabili (+0,9 proc.), o pernai ji kilo net 15,1 proc.

Pozityvumo Eurostat ataskaitoje galima atrasti metų rodiklius lyginant su 2015-ųjų duomenimis. Šiuo aspektu 2023 m. žemės ūkio darbo našumas yra 34,6 proc. didesnis.

Nepaisant numatomo metinio nuosmukio, ES realiųjų faktinių pajamų indekso lygis išliko 10,1 proc. didesnis nei 2015 m. Šios pajamos atiteko daug mažesniam darbo jėgos kiekiui, nes žemės ūkio darbo sąnaudų indeksas per tą patį laikotarpį sumažėjo 18,2 proc.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.