Jei pavėluosite pasodinti – sulauksite menkesnio braškių derliaus

Daigų augintojai pirkėjams siūlo ne tik kastinių ar durpių puodeliuose išaugintų, bet ir šaldytų, vadinamųjų frigo daigų. Kuo jie kitokie, ar verta jų įsigyti šeimos sodui, papasakojo Mitkūnų kaime, Kauno rajone, įkurto ūkio puoselėtoja.

Frigo daigai skirstomi į kategorijas B, A, A+, A++. Ką jos reiškia? Ar tokius daigus gali paruošti tik profesionalūs ūkiai?

Į šias kategorijas braškių daigai skirstomi pagal daigo kaklelio storį. Kuo aukštesnė kategorija, tuo kaklelis storesnis, tai reiškia, kad daigas išleis daugiau žiedstiebių ir derlius bus gausesnis. Tokius daigus nesunkiai gali paruošti ir sodininkai mėgėjai, bet kuris žmogus, mokantis iškasti daigus. Svarbiausia turėti šaldytuvą, kuriame būtų nustatyta pastovi reikiama temperatūra.

Frigo daigai pradedami ruošti lapkritį, kai visiškai nustoja augti. Jie iškasami, sudedami į šaldytuvą ir –1 °C temperatūroje gali būti laikomi iki metų. Prieš sodinant atšildomi.

Tiesa, Lietuvoje šie daigai profesionaliai neruošiami. Dažnai lapkritį sulaukiame ne tik sniego, bet ir šalčio, todėl jauni braškių daigai nespėja užaugti ir suformuoti tvirtos šaknų sistemos.

Ar tokių daigų sodinimas ir priežiūra skiriasi nuo įprastai iškastų ir pasodintų braškių?

Frigo daigai labiau tinka pramoniniams ūkiams, nes jie iš tiesų auginami šiek tiek kitokiomis sąlygomis, taikoma speciali tręšimo technologija, reikia mokėti kontroliuoti uogų auginimo ir derėjimo laikus. Todėl jie dažniausiai sodinami pramoniniuose uogininkystės ūkiuose.

Tokie ūkiai paprastai renkasi aukštos arba pačios aukščiausios kategorijos daigus, juos pasodina ir tais pačiais metais nuima maksimalų derlių. Kitais metais sodina naujus, nes visą ankstesnių augalų potencialą išnaudoja per vieną sezoną. Beje, norint gauti maksimalų derlių, šiems sodinukams reikalingas itin gerai subalansuotas trąšų kiekis. Toks auginimo ciklas parankiausiais šiltnamiuose braškes auginantiems ūkininkams.

Įprastus daigus galime sodinti dukart per sezoną: pavasarį ir antroje vasaros pusėje. Ar tai tinka ir šaldytiems daigams?

Nevisai. Frigo daigai sodinami pavasarį arba vėliausiai birželį–liepą. Pasodinus liepą, rugpjūtį jau nuimamas derlius, po to augalas dar spėja pasiruošti kitų metų sezonui. O jei sodintume vėliau, tikslo nepasiektume, nes šie daigai sukurti tam, kad kuo greičiau duotų derlių.

Kaip reikėtų teisingai paruošti žemę tiek frigo, tiek kastiniams ar durpių puodeliuose užaugintiems daigams sodinti?

Nesvarbu, kokius daigus sodinsime, dirva turi būt gerai išpurenta, nežolėta. Jeigu jau vasaros pabaigoje nusprendėme, kur pavasarį sodinsime braškes, iš rudens verta dirvą praturtinti mėšlu, jis pagerins dirvožemį.

Į ką reikėtų atkreipti dėmesį perkant kastinius daigus?

Svarbiausia, kad kastinio daigo šaknelės būtų šviesios, gelsvos spalvos, nes motininių daigų šaknys jau patamsėjusios. Reikėtų pasižiūrėti, ar daigo šaknys gana giliai iškastos, ar jų kuokštas nemenkas. Žinoma, šaknų sistemai ir spalvai įtakos gali turėti veislės savybės bei gruntas, kuriame augo daigai. Pavyzdžiui, smėlyje augusių braškių šaknys šviesesnes, o augusių priemolyje tamsesnės.

Kaip reikėtų prižiūrėti kastinius daigus, pasodintus anksti pavasarį, ir kaip pasirūpinti pasodintais antroje vasaros pusėje. O gal jų priežiūra tokia pati?

Išties priežiūra mažai kuo skiriasi. Vienas pagrindinių skirtumų – pavasarį sodintus daigus reikėtų patręšti, o rudenį sodintų tręšti nerekomenduojama, nes augalas turi pasiruošti žiemojimui.

Antroje vasaros pusėje pasodinti daigai spėja užauginti tvirtą šaknų sistemą ir krūmo lapiją, suformuoti žiedus ateinančiam sezonui. Todėl kitą vasarą sodininkas gali tikėtis sulaukti gero derliaus.

Kiek kitokia istorija gali susiklostyti, braškes sodinant vėliau, rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje. Jie gali nespėti pilnai įsišaknyti ir žiemą iššalti. Labai geras metas sodinti yra kovo pabaiga–balandžio pradžia: daigai suformuoja tvirtą šaknyną ir lapiją, tad dar tais pačiais metais subrandina gerą derlių.

Įsigytus kastinius daigus geriausia pasodinti iškart, bet jeigu dėl kokių nors priežasčių nepavyko to padaryti, nieko blogo jiems nenutiks, jeigu kelias dienas palaikysite vėsiai, bet ne ilgiau nei savaitę. Tik nepamirškite pridengti šaknų, kad neperdžiūtų.

Papasakokite apie daigus durpių puodeliuose: kaip ilgai juose auginami, ar taip jų gali užsiauginti ir mėgėjai?

Į durpių puodelius daigeliai sodinami antroje vasaros pusėje, kai pirmamečiai nederėję motininiai augalai pradeda leisti skroteles, dar vadinamas ūsais. Skrotelės nukerpamos nuo motininio krūmo ir pikuojamos į durpių puodelius. Tai daroma liepą–rugpjūtį ir paauginus, jau tais pačiais metais, rudeniop tokius daigus galima sodinti į nuolatinę vietą.

Jei norima daigus sodinti pavasarį, juos reikėtų pradėti ruošti rugsėjį arba spalį – jų šaknys nespės peraugti ir pavasarį lengviau prigis. Indelius žiemai galima išrikiuoti šiltnamyje. Svarbu pasirinkti cilindro formos durpių puodelius, kurių tiek viršus, tiek apačia vienodo skersmens. Tai svarbu, nes braškės formuoja kuokštinę šaknų sistemą.

Durpių puodeliuose esantys daigai mažiau patirties turintiems sodininkams gali pasirodyti patogesnė sodinamoji medžiaga. Ar iš tiesų taip yra? Ar pasodinus į nuolatinę vietą, jie taip pat nesunkiai prigyja kaip ir kastiniai ar frigo daigai?

Tiesa, daigus iš puodelių sodinti lengviau. Nereikia baimintis, kad duobutėje netyčia užlinks šaknys, be to, iš puodelio krašto aiškiai matoma, iki kur daigą sodinti. Todėl nereikia spėlioti, ar per giliai, ar per aukštai pasodinome.

Jie prigyja ne prasčiau nei kastiniai ar frigo, tik svarbu patikrinti, ar šaknys neperaugusios. Jeigu visą durpių puodelį užpildęs vien šaknų raizginys, prieš sodinant šiek tiek jas atlaisvinkite, tada jos lengviau plėsis dirvoje. Šiuo atveju galioja ta pati taisyklė, kaip ir persodinant kambarines gėles.

O kalbant apie derlių, visai nesvarbu, kokius daigus pavasarį sodiname: kastinius, užaugintus puodelyje ar frigo, – derliaus sulauksime jau tais pačiais metais.

Svarbu įsiminti esminį dalyką – braškes reikia sodinti ne gegužės viduryje, kai smagu išėjus į daržą pasikapstyti, bet kovo pabaigoje–balandžio viduryje. Kuo anksčiau pasodinsite, tuo daugiau laiko daigas turės žemėje formuoti šaknų sistemą, kaupti maisto medžiagas ir ruoštis auginti derlių.

Tiesa, gegužės viduryje pasodintos braškės iškart ima leisti žiedynus ir nokinti uogas, tačiau tokio augalo derlius bus skurdus, o jis pats suvargęs, nes nespėjo išleisti pakankamo naujų šaknelių kiekio.

Nepamirškime, kad pasirinkus bet kurio tipo daigus, svarbiausia juos sodinti tinkamu metu – kuo anksčiau pavasarį arba jau antroje vasaros pusėje, kad augalas suformuotų tvirtą šaknyną ir lapiją.

Ievos Marijos MIŠEIKYTĖS ir 123rf nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.