Amalo kamuoliai – gražu, bet ką daryti, jei jų užaugo ant vaismedžių?

Lietuviai senovėje amalus laikė tiltu tarp žiemos ir pavasario, juos ir medžius, kuriuose augo, labai gerbė. Tikėta, kad į medį, ant kurio auga amalas, netrenkia žaibas.

Kraštuose, kuriuose yra išlikusių keltiškų papročių, mėgstama Kalėdoms pasikabinti ar dovanoti amalo šakelę. O štai anglakalbių Vakarų Europos šalių ir Šiaurės Amerikos populiariojoje kultūroje paplitęs paprotys po amalu pabučiuoti patinkantį žmogų. Žinoma, pažaisti smagu, bet, kai amalo kamuoliai apninka sodą, ne reikėtų į tai žvelgti pro pirštus.

Paprastasis amalas (Viscum album) yra pusiau parazitinis augalas. Jis šaknimis iš savo šeimininko siurbia mineralines medžiagas, bet organines pasigaminantis pats, žaliuose lapuose ir stiebuose vykdo fotosintezę.

Pavasarį amalai žydi gelsvais, smulkiais ir neišvaizdžiais žiedeliais, užtat žiemą pasipuošia dailiomis baltomis uogomis. Lotyniškojo augalo vardo dalis viscum nusako vieną svarbią savybę – lipnumą. Uogų minkštimas toks lipnus, kad kadaise vartotas klijams gaminti. O iš tikrųjų jo labiausiai reikia sėklytėms, kurios gerai prilimpa prie medžių šakų ir pavasarį sudygsta.

Uogas labai mėgsta paukščiai, bet jų skrandyje suvirškinamas tik minkštimas, o nepažeistos sėklos su išmatomis vėl patenka ant medžių. Taip sparnuočiai gamtoje lengvai paskleidžia šį pusiau parazitinį augalą.

Amalai auga lėtai, gali užaugti iki 0,8–1 m skersmens, išgyvena iki 70 metų. Bet tokį amžių ir dydį pasiekia retai. Mat jei medį apninka daug amalų, jie taip nualina savo šeimininką, kad šis nudžiūsta kartu su įnamiais.

Beje, gamtininkai yra pastebėję, kad amalas apsigyvena ant silpnesnių, skurstančių obelų, todėl rekomenduoja nelaukti, kol šie paaugs, obels šaką su amalo kamuoliu nupjauti ir sudeginti, kad neplistų ant kitų obelų ir vaismedžių. Alinami parazitaujančių amalų vaismedžiai silpsta ir mezga mažiau vaisių.

Botanikai yra pastebėję, kad po šaltų žiemų amalų sumažėja, o užėjus šiltesnėms, pagausėja, kol kitą šaltą žiemą dalis jų vėl sunyksta.

Paprastieji amalai labiausiai paplitę Lietuvos pietvakariniuose ir vidurio rajonuose: Lazdijų, Varėnos, Alytaus, Kauno, Marijampolės, Prienų, Kaišiadorių. Kitur jų pamatysime ne dažnai.

„Rasų“ informacija

ŪP redakcijos nuotr.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.