Buvęs miestietis žemės ūkyje – kaip žuvis vandenyje

Jaučia, kada parduoti

„Bendrovėje dirba 36 žmonės. Pagrindinė jos šaka – pienininkystė, o šalutinė – augalininkystė. Pinigai už pieną yra pagrindinės ir nuolatinės pajamos visus metus. Laikome 275–280 melžiamų karvių, beveik tiek pat – prieauglio. Per dieną primelžiame vidutiniškai 8 t pieno, jo vidutinis riebalų kiekis – 4,7 proc., baltymingumas – 3,55 proc. Karvės – holšteinizuotos juodmargės. Jas melžiame du kartus – ryte ir vakare 22 vietų eglutės tipo melžimo aikštelėje. Dirbame 1 tūkst. ha žemės, 500 ha – nuosava, – „Ūkininko patarėjui“ apie Vermenos ŽŪB pasakojo jos vadovas S. Šipelis. – Auginame pupų, kukurūzų, žieminių rapsų ir kviečių, vasarinių miežių, truputį vasarinių kviečių. Visą šį derlių, išskyrus kukurūzus, parduodame. Pernai, pardavę pupas, rapsus ir grūdus „nuo kombaino“, gavome geresnę kainą nei sandėliavusieji derlių ir jį pardavę vėliau, nors anksčiau aukščiausios grūdų pardavimo kainos būdavo apie sausį.

Kasdien sekdamas biržos kainas, žinau, kada parduoti rapsus. Prieš dvi savaites su pirkėju sudarėme išankstinę 200 t rapsų sėklų pardavimo sutartį. Šįmet sėsime ir salyklinių miežių.“

Pardavę vieną, perka kitą

Ką ėda bendrovės galvijai, jei užauginti grūdai ir pupos parduodami, o pernai šalyje siautė sausra, todėl daugelis ūkių stokojo ir stokoja šienainio? Pasak pašnekovo, vasarą bus pustrečių metų, kai bendrovė, pardavusi augalininkystės derlių, perka kombinuotuosius pašarus. Lig tol kas 3 savaites atvykdavo mobilusis malūnas ir paruošdavo po 60 t pašaro – sumaldavo bendrovėje užaugintų ir sandėliuojamų miežių, kvietrugių, įmaišydavo pirktų rapsų ir cukrinių runkelių išspaudų, sojų rupinių, mineralinių medžiagų.

Malūno paslauga iš pradžių atsiėjo 8 Eur/t. Vėliau labai brango, dabar ji kainuoja 20 Eur/t ir daugiau. Bendrovei pigiau yra kombinuotuosius pašarus pirkti iš vienos Lietuvos įmonės. Be to, jie kokybiškesni – geriau sumaišyti, nei tai daro mobilusis malūnas.

Teisingai tręšia

„Pernai turėjome daug šienainio. Visos tranšėjos buvo pilnos ir jo, ir kukurūzų siloso. Šienainio net pardavėme. Prieš savaitę jo paskutiniai ritiniai iškeliavo pas Krekenavos ūkininką, – šypsojosi S. Šipelis. –
Per sausrą mūsų bendrovės pievos neišdžiūvo turbūt todėl, kad naudojame teisingą tręšimo technologiją. Pievas laikome 4 metus. Ketvirtais metais nušienavę žemę nupurškiame glifosatu, išdirbame ir ten sėjame rapsus, po jų – žieminius kviečius. Per sezoną pievą tręšiame 3, o šienaujame – 3–4 kartus. Pavasarį ją tręšiame kompleksinėmis ir azoto trąšomis. Nušienavę pirmąją žolę, tręšiame salietra, o trečiąją – vėl azoto trąšomis. Bet būna metų, kad, po pirmosios žolės patręšus pievą, antrosios žolės nėra, jei pasitaiko karščiai“, – kalbėjo Vermenos ŽŪB direktorius.

Tiria genetiką

Bendrovės karvių banda nuolat gerinama atliekant prieauglio – telyčaičių – genominius tyrimus ir pagal jų rezultatus darant atranką – pasiliekant tik gerų parametrų, vadinasi, produktyviausias, taigi – ir pelningiausias būsimas karves.

„Paskutinį kartą buvo atlikti mūsų bendrovės 50 telyčių genominiai tyrimai. Rezultatai parodė, kad nė viena iš jų nėra „minusinė“ – visas verta auginti“, – bandos gerinimo rezultatais, atliekant genominius tyrimus ir tiriant karvių produktyvumą, pasidžiaugė S. Šipelis.

Pasak jo, labai naudinga atlikti prieauglio genominius tyrimus. Juk užauginti telyčaitę iki karvės, duodančios pieną, kainuoja beveik 2 tūkst. Eur. Neverta auginti telyčių, kurios, tapusios karvėmis, bus nepelningos. Genominiai tyrimai būtent ir praneša, kurios neš pelną, o kurios – ne.

Mažėja savikaina

Vermenos ŽŪB telyčaitės genomiškai tiriamos, kai jų amžius – nuo 2 savaičių iki kelių mėnesių. Pasiliekamos sveikiausios – kurių genetinės savybės geriausios, pavyzdžiui, tos, kurios, kai taps karvėmis, bus aukšto sveikatingumo, reikiama jų spenių kryptis, tešmuo ir nagos – sveiki, pieno atleidimo greitis – geras.

Pasak S. Šipelio, sveika, t. y. genetiškai vertinga karvė duoda daug kokybiško pieno. Ūkyje daugėjant tokių karvių, mažėja pieno pagaminimo savikaina. Šiuo metu Vermenos ŽŪB pieno savikaina – 36–37 ct/kg. Jį superka žemės ūkio kooperatyvas „Pienas Lt“. Bendrovė už bazinį pieną kovą gavo apie 34 ct/kg, o už perskaičiuotą, kai atsižvelgiama į jo riebumą ir baltymingumą, – apie 47 ct/kg.

Genetika svarbesnė už pašarus

„Genetika – vienas svarbiausių dalykų gyvulininkystės ūkyje. Be abejo, karvių produktyvumas priklauso ir nuo pašarų kokybės. Tačiau, jei karvės genetika prasta, ji, suėsdama daug gero pašaro, neduos daug kokybiško pieno. Jei karvė yra genetiškai vertinga, ji, suėsdama mažiau tokio pašaro, duos daugiau kokybiško pieno“, – tvirtino S. Šipelis.

Pasak jo, bėda, kad vieno galvijo genominis tyrimas nepigus – kainuoja apie 30 Eur. Prieš kelerius metus valstybė gerokai daugiau kompensuodavo šias išlaidas. Dabar teigia neturinti tam lėšų. Todėl per mažai ūkių pasinaudoja galimybe didinti karvių produktyvumą, taigi ir išlikti.

Nešoka „aukščiau bambos“

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Viršelio nuotr.: Vermenos ŽŪB direktorius Saulius Šipelis fermoje.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.