Jurginių išvakarėse – žiemos sugrįžimas

Mažeikių krašte ir lyja, ir sninga „pilnu tempu“

Mažeikių rajone pirmadienis atseikėjo nemažai kritulių, bet šioje Lietuvos dalyje daugiausia vyravo lietus su vis įsimaišančiomis snaigėmis.

„Sniego pas mus visai nedaug, bet dabar, vidudienį, jau „pilnu tempu“ sninga. Nežinia, kaip viskas atrodys dienai baigiantis“, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Mažeikių skyriaus pirmininkas ūkininkas Eligijus Pocevičius.

Jis prisiminė, jog prieš keletą metų gegužės mėnesį smarkus sniegas ir stipri šalna labai pakenkė rapsams. Dabar pasėliai dar nėra tokie vešlūs, tad pavojus – mažesnis. Tiesa, dėl žiemiško oro laikinai stoja sėjos darbai, nes, pasak E. Pocevičiaus, tikrai dar ne vienas ūkininkas dėl drėgnos dirvos nėra baigęs sėti vasarinių kultūrų. „Pavasarį viskas greitai keičiasi. Pašvies saulė, pradžius dirva, ir važiuosime dirbti į laukus“, – optimistiškai kalbėjo pašnekovas.

Kelmės rajone – baltuojantys laukai

Kelmės rajonas pirmadienį pasitiko nebe žaliais, o baltais laukais.

„Sninga nuo pat ryto. Kiek iš viso prisnigs, neaišku, laukiam. Prieš porą savaičių pasėti pasėliai kai kur jau išdygę. Įdomu, kaip išsilaikys, jei, pavyzdžiui, sniegui nespėjus ištirpti, naktį pašals? Šalnos prognozuojamos visoje Lietuvoje. Kaip visada ūkininkai gyvena įtampoje ir nežinomybėje“, – svarstė Kelmės rajono ūkininkų sąjungos (KRŪS) pirmininkas Martynas Puidokas. 

Tauragiškis uogininkas patvirtino: sudėtingas pavasaris

Tauragės r. Gaurės seniūnijoje dešimtmetį uogininkyste užsiimantis Mindaugas Macijauskas sakė, jog  šis pavasaris – ir įdomus, ir sudėtingas.

Ūkininkas apie 10 metų augina juoduosius ir raudonuosius serbentus, aronijas, truputį vynuogių. M. Macijausko brolis dar yra pasisodinęs smidrų. Ūkininkauja ir Mindaugo sesuo, ir žmona. Sudėjus visų šeimos narių turimus plotus, susidarytų apie 100 ha.

„Ilgai šiemet nepavyko išvažiuoti į lauką, nes buvo šlapia. Vėliau staiga atšilo, negalėjome laiku uogynų patręšti. Nebeaišku, kaip elgtis. Augalai, kaip ir žmonės, irgi kenčia nuo orų permainų“, – apgailestavo ūkininkas. Pernai, M. Macijausko teigimu, pavasaris buvo labai blogas. Ilgą laiką vargino sausra, kurias per patį augalų žydėjimą pakeitė smarkios šalnos. Serbentai labai smarkiai apšalo, menkai teužderėjo.

„Visokių minčių kyla ir dėl tolimesnio šiųmetinio pavasario. Jau, atrodo, darbai kaip ir įsivažiavę buvo, bet reikia stoti dėl subjurusio oro. Labiausiai uogynams dabar gali pakenkti būtent šalnos, šaltis. Dar neprasidėjęs didysis žydėjimas. Jau pastebėjau, kad kai kurie vynuogių purpurai šalnų pakąsti. Vynuogės gal ir išliks, bet derliaus neturėsiu.

Nieko gero nebus, jei ir lietus užsitęs ilgai, pūs stiprus vėjas – nebus galima normaliai augalų apžiūrėti. Uogininkai, mano manymu, 90 proc. priklausomi nuo neprognozuojamos gamtos ir nuo supirkimo kainų“, – sakė Tauragės r. ūkininkas M. Macijauskas.     

Telšių krašte džiaugiasi tik, kad sodai dar nežydi     

Kaunatavos kaime Telšių r. įsikūrusio ekologinio Gailių ūkio  direktorius Remigijus Gailius ir pardavimų vadovas Laimonas Gailius džiaugėsi, jog sniegas iškrito dar sodams nepradėjus žydėti.

„Sniego yra, didelių bėdų – ne. Svarbiausia, kad sodai nežydi. Bet sėją teko nutraukti vos pradėjus, pirmą dieną. Kol kas visi darbai sustojo“, – sakė R. Gailius.

L. Gailius teigė, jog sniegas sodams didelės įtakos neturi, šalčio – nėra.

„Labiausiai bijome, kad neatšaltų per sodų žydėjimą. Ankstyvomis pavasarinėmis šalnomis net džiaugiamės, viliamės, jog vėlyvųjų nebebus. Apskritai, kiekvieną pavasarį svarstome, ką reiktų Lietuvoje auginti, kad kuo mažesnių nuostolių patirtume.  Nuo šalnų nukenčiame beveik kasmet. Ūkininkavimas nuo paties ūkininko vis mažiau priklauso, labiausiai esame priklausomi nuo gamtos“, – tokia pašnekovo nuomonė.

Ekologiniame Gailių ūkyje be obuolių sodų, rabarbarų dar auginamos grūdinės kultūros, mėsiniai galvijai.  Pernai ūkininkai susidūrė su pašarų gyvuliams trūkumu. Ganyklas gyvuliai buvo „švariai“ nuėdę, reikėjo šerti papildomai. „Pašarus traukiame iš kur tik galime. Taip laukėme palankaus šiųmetinio pavasario, kad kuo greičiau žolė užaugtų ir būtų galima pradėti ganiavą. Deja, balandis prie pabaigos, o lauke – sniegas. Reikia tikėtis, jog prognozės apie trumpalaikį atšalimą ir sniegą išsipildys“,  – sakė L. Gailius.   

Latvių ūkininkai nukentėjo labiau už lietuvius

Tarptautinio savidraudos fondo „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ (VH) Lietuvos filialo „VH Lietuva“ vadovo Martyno Rusteikos nuomone, kadangi dienos metu oro temperatūra yra artima nuliui arba teigiama, mišrūs krituliai, nugulę ant dirvos, netrunka pradėti tirpti.

Tačiau jei temperatūra nukris žemiau nulio, sniegas pradės spausti pasėlius. Tiesa, rapsai dar nėra smarkiai išaugę ir sužydę. Todėl, VH vadovo teigimu, nieko baisaus nenutiks, jei viena ar kita šakelė nulūš. Prieš keletą metų, kuomet gegužės 12 dieną užsnigo ir užšalo, rapsai buvo sunaikinti. Tuomet tai buvo ūkininkams tikra katastrofa.

„Jei prognozė pasitvirtins, jau šį pirmadienio vakarą temperatūra turėtų pakilti iki kelių laipsnių šilumos. Antradienį krituliai maišysis su saule. Tai pats geriausias scenarijus, situacija smarkiai pasitaisys per porą dienų“, – pažymėjo M. Rusteika.

Trumpalaikis snieguotos žiemos sugrįžimas su minusine temperatūra labiau gali pakenkti jau spėjusiems pražysti ankstyvųjų veislių obelims, vyšnioms, trešnėms.

Po žiemos dėl patirtų žalų į savidraudos fondą kreipėsi 400 ūkininkų, didžiąją dalį nuostolių „VH Lietuva“  jau yra sureguliavęs. Buvo pranešta apie dėl iššalimo pažeistą didesnį negu 21 tūkst. ha pasėlių plotą. Dėl pašalo į dirvą negalėjo susigerti vanduo, pasėliai dėl to mirko. Tai vienas iš peržiemojimo rizikos požymių. Bendra draudimo išmoka dėl pasėlių iššalimo, „VH Lietuva“ vadovo tvirtinimu, turėtų perkopti 1 mln. Eur.

„Lyginant su ankstesniais metais, žemdirbiai didelių problemų išvengė. Bet labai didelės problemos buvo labai netoli Lietuvos, maždaug už 50 km nuo mūsų sienos su Latvija. Kaimyninėje šalyje buvo fiksuoti masiniai pasėlių, daugiausia rapsų, iššalimai. Ypač nukentėjo šiaurinė ir rytinė Latvijos dalys. Atvažiuoji į lauką, o ten jau nebėra ko vertinti... Nors Latvijoje yra kur mažiau apdrausta pasėlių negu Lietuvoje, išmokos jau viršija 4 mln. Eur“, – sakė M. Rusteika.   

Autorės nuotraukos  

Viršelyje: sniegas padengė laukus, agrasto vaiskrūmį.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.