Ūkininkai dirba daugiau nei kitų sektorių atstovai

Ilgos darbo valandos reiškia, kad žmogus paprastai dirba 49 val. ar daugiau per savaitę. Nestandartiškai ilgas darbo savaites dirba apie 7 proc. visų ES užimtųjų (2023 m. duomenimis). Tačiau šalyse narėse ši statistika pasiskirsto labai nevienodai bei ne visai atspindi situacijos atskiruose sektoriuose, tokiuose kaip žemės ūkis.

Iš visų ES šalių daugiausiai darbe ilgai užsibūnančių darbuotojų tenka Graikijai (11,6 proc.), Kiprui (10,4 proc.) ir Prancūzijai (10,1 proc.). O mažiausia jų dalis užfiksuota Bulgarijoje (0,4 proc.) ir (!) Lietuvoje bei Latvijoje (po 1,1 proc.). Tokia oficialioji statistika.

Tiesa, Eurostatas taip pat pastebi, jog ilgas darbo valandas dažniau dirba kvalifikuoti žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės darbuotojai (27,5 proc. visų kvalifikuotų žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės darbuotojų) bei vadovai (21,9 proc.).

Gerokai išsamesnį situacijos vaizdą apie tai, kas ir kiek iš tiesų dirba, atskleidžia Prancūzijos Nacionalinis statistikos ir ekonominių studijų institutas INSEE. Neseniai jis paskelbė naujausią statistinį šalies profesijų portretą.

Tyrimas, kuriame pateiktos per 40 metų (1982–2022) išryškėjusios tendencijos, gyvai aptarinėta Prancūzijos žiniasklaidoje, o viena svarbiausių žinučių – apie ūkininkų bendruomenę. Ji svarbi tiek patiems žemdirbiams, tiek ir plačiajai visuomenei.

Šiame tyrime yra to, apie ką ir pas mus kalbama (žemės ūkio bendruomenės traukimasis), ir to, apie ką dar nelabai diskutuojame.

Per 40 metų Prancūzijos ūkininkų skaičius, palyginti su kitomis profesijomis, krito labiausiai: nuo buvusio 7,5 proc. visų užimtųjų iki 1,6 proc. Toks sumažėjimas pirmiausia aiškinamas labai padidėjusiu produktyvumu ir ūkių stambėjimu.

Kita Prancūzijai būdinga tendencija, kad žemės ūkyje daugiausia dirba vyrai, jie yra beveik 72 proc. ūkių savininkai. Naujas bruožas, jog dalis ūkininkų (7,8 proc.) dirba ne visą darbo dieną, o ypač jų sutuoktinės (17,5 proc.).

Tačiau turbūt mums įdomiausia INSEE tyrimo dalis, kurioje atskleista, jog ūkininkai daug – kur kas dažniau nei kiti – dirba nestandartiniu laiku.

Pusė ūkininkų (50,8 proc.) bent kartą per pastarąsias keturias savaites dirbo vakare, beveik 22 proc. – dirbo naktį. Beveik 9 iš 10 – patvirtino, kad dirbo savaitgaliais.

„Dėl to jie dirba daugiau nei kiti. Jie dirba daugiau nei 54 valandas per savaitę, o tai yra 20 valandų daugiau negu vidutiniškai“, – konstatuoja INSEE.

Taigi didžiajai ūkininkų bendruomenės daliai darbo savaitė kur kas ilgesnė ir sudėtingesnė nei kitų profesijų atstovams. Galima palyginti: antra daugiausia nestandartiniu laiku dirbanti profesijų grupė yra amatininkai, prekybininkai ir verslininkai – iš jų vakarais bent kartą per keturias savaites dirbo beveik 45 proc., o naktį – apie 11 proc.

Darbą netipinėmis valandomis ir savaitgaliais sociologai paaiškina tuo, kad savarankiškai dirbantys asmenys darbo laiką gali pasirinkti savo nuožiūra.

Deja, Lietuvoje neturime panašaus palyginamojo tyrimo. Vis dėlto tendencijos žemės ūkyje visur Europoje vienodos, taigi skirtumai, tikėtina, nebūtų labai dideli.

O kiek valandų jūs dirbate per savaitę?..

ŪP portalo informacija

123rf nuotr.