ES atveria duris naujiems alkoholiniams gėrimams. O ką siūlo Lietuvos valdžia?

Lenkijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija galiausiai pralaužė ledus ir po dvejus metus trukusių diskusijų pasiekė, kad spirituotų gėrimų gamybą ir prekybą ES reglamentuojančios taisyklės būtų papildytos atskirais tam tikrų produktų apibrėžimais. Gegužės 13 d. įsigaliojus pataisoms, parduotuvių lentynose galėsime ieškoti alkoholinių gėrimų, kurių etikėse bus parašyta „bulvių spiritas“, „beržų sulos spiritas“, „klevų sulos spiritas“, „beržų sulos spiritas“, „duonos spiritas“.

Ankstesniuose ES teisės aktuose nebuvo nurodyta atskira tokių stipriųjų alkoholinių gėrimų kategorija. 2019 m. Europos Komisija laikėsi nuomonės, kad, pavyzdžiui, iš bulvių distiliato pagaminti stiprieji gėrimai gali būti klasifikuojami kaip vaisių spiritai. Dėl vaisių spirito apibrėžties apribojimų toks klasifikavimas, pasak Lenkijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerijos, neapėmė visų Lenkijoje taikomų bulvių distiliato gamybos metodų. Tad taisyklių pakeitimais buvo siekta aiškiai atskirti ir reglamentuoti skirtingus spirituotus gėrimus.

Dabar pagal naująsias taisykles bulvių spiritas yra spiritinis gėrimas, gaminamas tik bulvių gumbų alkoholinės fermentacijos ir distiliavimo būdu iki mažiau nei 94,8 proc. Jis turi būti gaminamas iš bulvių gumbų, o ne, pavyzdžiui, iš jų žievelių. Distiliatas turi turėti naudotų žaliavų aromatą ir skonį.

Minimalus alkoholio kiekis šiame produkte ribojamas 38 proc., į jį negalima dėti kvapiųjų medžiagų. Reguliuojant bulvių spirito spalvą, gamintojams leidžiama naudoti tik karamelę. Siekiant išgauti galutinį skonį, gėrimas gali būti pasaldintas, tačiau galutiniame produkte turi būti ne daugiau nei 10 g saldiklių viename litre (išreikšto invertuotu cukrumi). Bulvių spiritui nustatyta ir metanolio kiekio riba.

Leidžiama naudoti tik šviežius produktus

Bendrijos narėms diskutuojant dėl spiritinių gėrimų, kilo būtinybė į atskiras kategorijas išskirti ir ne iš žemės ūkio produktų pagamintus alkoholinius gėrimus – beržų ir klevų sulos spiritą bei duonos spiritą.

Ankstesnė taisyklė dėl galimybės gaminti spiritinius gėrimus tik iš žemės ūkio kilmės žaliavų buvo nustatyta siekiant užkirsti kelią maisto produktų atliekų naudojimui. Pakoreguotose taisyklėse nurodoma, kad alkoholio fermentacijai ir distiliavimui naudojama duona būti šviežia, pasibaigusio galiojimo. Žmonėms netinkamą vartoti duoną draudžiama naudoti spiritinio gėrimo gamyboje.

Nauja beržų sulos ir klevų sulos spirito kategorija buvo įvesta atsižvelgiant į Estijoje esančių tokių produktų rinkos specifiškumą.

Skinasi kelią pakeitimai ir Lietuvoje

Koreguodama šalies Alkoholio kontrolės įstatymo priedą, kuriuo įgyvendinami ES teisės aktai, Lietuvos valdžia tuo pačiu siūlo ir paties įstatymo papildymus.

Šiuo metu galiojančiose Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklėse yra įtvirtintos net 9 skirtingos licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais rūšys, iš kurių net 5 rūšys vienkartinių licencijų.

Toks didelis skirtingų licencijų skaičius, pasak įstatymo pataisų rengėjų, ne tik kelia painiavą licencijos prašytojams, bet ir licencijas išduodančioms institucijoms. Įstatymo projektu siūloma panaikinti dalį vienkartinių licencijų rūšių, įvedant tik tris vienkartines licencijas: verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais parodose ir mugėse, rengiamose stacionariuose pastatuose, verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (iki 15 proc.) parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose (išskyrus sporto renginius) ir verstis mažmenine prekyba alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentacijos sidru (iki 8,5 proc.) sporto renginiuose.

Be to, atkreipiamas dėmesys, kad šiuo metu yra susidariusi diskriminacinė situacija, kai renginių metu yra sudaromos kliūtys prekiauti vynu ar alkoholiniais kokteiliais. Pagal dabar galiojantį reguliavimą masinių renginių metu galima prekiauti tik alumi ir sidru (ne stipresniais nei 7,5 proc.). Tokiu reguliavimu atimama galimybė prekiauti kitais, nors ir tiek pat laipsnių turinčiais, alkoholinių gėrimų produktais ar jų mišiniais, pavyzdžiui, vynu ar midumi.

Todėl projekte siūloma patikslinti, kad prekiauti leidžiama alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentacijos midumi ir natūralios fermentacijos sidru (iki 8,5 proc.), kitais alkoholiniais gėrimais (iki 15 proc.), natūralios fermentacijos vynuogių vynu, natūralios fermentacijos vaisių vynu, kitais fermentuotais gėrimais ir alkoholiniais kokteiliais (iki 15 proc.) parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose.

Tam tikri pakeitimai numatomi ir dėl alkoholinių gėrimų reklamos. Siūloma reklama nelaikyti objektyvios pažintinės, mokslinės, istorinės informacijos apie alkoholinių gėrimų vartojimo būdus, gamybą, tradicijas, pelnytus apdovanojimus.

Į projekto rengėjų akiratį pateko maisto, gėrimų ir kitų prekių pristatymo vartotojams paslaugą teikiančios interneto platformos („Bolt“, „Wolt“, „Last Mile“ ir kt.) bei kitos internetinės tarpininkavimo paslaugų platformos („Pigu.lt“, „Amazon.com“ ir kt.).

Pasiūlymų rengėjų nuomone, maisto ir alkoholinių gėrimų derinimas yra viena iš maisto kultūros sričių, turinti gilias tradicijas, savo prigimtimi sietina su skonių deriniais. Todėl siekiant aiškumo ir vienodos reglamento taikymo praktikos, projekte atsirado nuostata, suteikianti galimybę skelbti leistiną informaciją ne tik mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose, alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse, bet ir minėtose interneto platformose.

Šie ir kiti Alkoholio kontrolės įstatymo papildymo pasiūlymai Seime bus svarstomi jau šį ketvirtadienį.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.