Jankūnų ūkyje prie didelio kelio auga braškės ir įvairiausių daržovių

Sodyboje, prie kurios maždaug du hektarai žemės, šiltnamyje Žilvinas jau nuskynė pirmuosius agurkėlius sau ir draugams.

Auksė turguje Panevėžyje prekiauja paskutiniais agurkų ir pomidorų daigais, gerokai prieš pietus skambina, kad baigia išparduoti, tad reikia dar atvežti.

Taigi Jankūnų braškių ir daržovių ūkyje – darbymetis.

Kada ir kodėl atsidūrė būtent Pumpėnuose?

– Šiame miestelyje mamos tėviškė. Nors aš jau užaugęs Panevėžyje, iki aštuoniolikos metų buvau mieste, mama mokytoja, tačiau Puodžiūnuose turėjom tris kolektyvinius sodus, – Žilvinas prisimena nuo vaikystės įpratęs prie žemės, vėliau dirbęs ir pusšimtį hektarų.

Teko ir užsienyje padirbėti, o Panevėžyje ypač žiemą, kai laisvesnis nuo daržų laikas, sėsdavo prie taksi vairo.

– Maždaug prieš aštuonerius metus mamos draugė pasiūlė Pumpėnuose nusipirkti šią sodybą ir apie du hektarus žemės, – Žilvinas atskleidžia, kad jie kaip tik sodybos ieškojo, o ši dar buvo prijungta ir prie miestelio komunikacijų.

Kadangi buvęs miestietis Žilvinas visą laiką prie žemės, ir Pumpėnuose Jankūnų ūkyje prieš šešerius metus pradėtos sodinti braškės, daigeliai.

– Pasodinam tūkstantį daigų, šiltnamį vis tiek reikia kūrenti. Tada dar porą tūkstančių – parduoti. Kai prekė gera, klientai sugrįžta, – Žilvinas pasakoja, kaip ūkis plėtėsi, jis jau turi ir savo nuolatinę klientūrą, prekiauti padeda žmona ir mama.

Anksčiau, pavyzdžiui, kopūstus veždavo į Vilnių, į Halės turgų.

Bet didmeninėje prekyboje reikia didelio kiekio, tuomet tektų auginti mažai kultūrų.

O Jankūnai savo ūkyje augina įvairiausių daržovių – nuo bulvių, kopūstų, morkų iki brokolių, žiedinių kopūstų, paprikų, baklažanų, česnakų, svogūnų, agurkų, pomidorų…

Pradžioje žinių sėmėsi iš „Ūkininko patarėjo“, vėliau atsivėrė visažinis internetas, kuriame informaciją irgi reikia atsirinkti.

Šyptelėjęs Žilvinas prisiminė, kad turguje yra tekę įrodinėti, jog daržovės pačių išaugintos savo darže.

– Į namus atvažiavę pirkėjai taip pat kartais pirmiausia paklausia, ar nėra gaspadinės. Bet kad mano gaspadinė iš miesto, – Žilvinas pripažįsta, jog mūsų žmonėms gal įprasčiau, kai augalais rūpinasi moteris, o ne vyrukas. – Aš mėgstu dirbti sau, pats nuspręsti, kur, kada ir ką daryti.

Žilvinas rodo, kur ką sodins, kas kur jau auga, žydi:

– Sodinsim kopūstus. Per valandą trys žmonės pasodina tūkstantį daigelių. Nupirkom sodinamąją, tačiau įmanoma pasodinti ir rankomis… Braškes auginam natūraliai lauke žemėse, tuomet visai kitas skonis. Po dviejų trijų savaičių braškių jau turėsim. Parduodam Panevėžyje ir namuose. Iškeliam reklamą, mes dirbam savo darbus, o žmonės patys ateina, kai kurie ir prisiskina.

Pumpėnuose, prie savo sodybos, parduoda ir daržovių, ypač pristojus prekybai Panevėžio turguje, o čia, prie judrios magistralės, gyvenimas nesustoja.

– Tarkim, kai karšta, turguje pirkėjų nebūna, o derlius auga, greitai noksta, – pastebi Žilvinas. – Tada agurkus, pomidorus parduodam sodyboje, prie didžiojo kelio. Sustoja labai įdomių ir įvairių pirkėjų, užsuka su kemperiais. Net lenkai, iš kurių vežamos daržovės, mūsų pomidorus valgo pasigardžiuodami, nes viskas natūraliai užauginta, kaip sau, atskirų lysvių neturim. Be to, iš namų pigiau parduodam.

Autorius Asta BITINAITĖ / DARBAS

Viršelyje: „Šiame lauke bus sodinami kopūstai“, – sako pumpėnietis daržininkas Žilvinas Jankūnas. Aidos GARASTAITĖS nuotr.