Mūšis dėl Agrocheminių tyrimų laboratorijos išlikimo

Ministerijos purtosi laboratorijos

Užimtumo tarnybai jau pranešta, kad ketinama atleisti 39 LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos darbuotojus. Nurodoma laboratorijos likvidavo priežastis – per mažai mokslo ir per daug ekonominės veiklos. Šios 60 metų veikiančios laboratorijos, kur sukauptas profesionalų patirties ir duomenų potencialas, purtosi tiek Švietimo, mokslo ir sporto, tiek ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), nors visa žemės ūkio bendruomenė perspėjo, kad, sunaikinus labai reikalingą įstaigą, bus padaryta neatitaisoma žala.

LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas pažymėjo, kad mokslo institucija pagal galiojančius teisės aktus gali vykdyti ekonominę veiklą, tačiau ji yra ribota ir negali viršyti 20 proc. bendros veiklos. „Laboratorijoje ekonominė veikla sudaro 70–80 proc., o kitą dalį – moksliniai tyrimai. Buvo ieškoma sprendimų, kaip padidinti mokslinės veiklos produktyvumą, bet nepavyko, todėl nuspręsta uždaryti“, – tvirtino LAMMC vadovas. Jis pridūrė, kad ši laboratorija nėra vienintelė Lietuvoje, kuri atlieka dirvožemio tyrimus. Tačiau laikinoji Agrocheminių tyrimų laboratorijos vadovė dr. Lina Žičkienė atkreipė dėmesį, kad ši įstaiga vis dėlto yra vienintelė Lietuvoje akredituota dirvožemio tyrimų srityje.

Įdomiausia ir keisčiausia yra tai, kad ši laboratorija naikinama tokiu metu, kai Europos Sąjunga (ES) telkia didžiulį dėmesį į dirvožemio sveikatą, jo tyrimus ir stebėseną. Nelikus šios srities profesionalų Lietuvoje, teks kreiptis į užsienio laboratorijas.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Justas Nugaras konstatavo, kad laboratorijos įranga pasenusi: „Ten lankiausi, mačiau, kad tiek įranga, tiek visa infrastruktūra, atrodo, dar neįžengė į XXI a. Reikėtų didelių investicijų. Tad ministerija nepalaikytų investicijų į nemokslinę veiklą.“

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kancleris Valdas Aleknavičius antrino, kad neskirs pinigų laboratorijai atnaujinti, juolab kad tai yra kitos ministerijos sritis. Jis apeliavo į laisvąją rinką, kur visi konkuruoja, ir, pasak jo, jeigu ateis vokiečių laboratorija ir pasiūlys geresnes sąlygas, iš jos ir bus perkamos paslaugos.

Pavadino cinizmu

„Iš didelio rašto išeiname iš krašto. Labai keistai atrodytų, jeigu Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pasiskaičiuotų, kad Kauno klinikose yra per mažai mokslo, ir jas uždarytų. Panašu ir šiuo atveju. Ši laboratorija aprėpia visos Lietuvos žemdirbių poreikius. Jeigu laboratorijos mokslininkai gauna akreditaciją, tai, matyt, viskas atitinka reikalavimus“, – sakė KRK narys Kęstutis Mažeika, paraginęs stabdyti likvidavimo procesą. Jis taip pat atrėžė švietimo, mokslo ir sporto viceministrui, pastebėjęs, kad kaimuose yra daugybė renovuotų mokyklų, bet jose nėra nė vieno mokinio.

„Kelia nuostabą toks lengvabūdiškumas ir neatsakingumas ar net cinizmas žmonių, kurie atsakingi už žemės ūkį“, – tiesiai šviesiai kalbėjo Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis, pakvietęs atrasti pinigų laboratorijai išlaikyti ir rasti jai kitą „stogą“.

LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas atkreipė dėmesį, kad sunaikinus laboratoriją ištiktų milžiniška netektis, nes būtų sudarkyta bendra tyrimų metodika ir sistema. „Matau čia požiūrio į žemės ūkį, kad jis yra ne raketų mokslas, tęsinį. Čia mes turime ilgalaikes tradicijas, archyvą, metodologiją. Štai įmonės turės teikti tvarumo ataskaitas, kur figūruoja šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, kurių nemokame apskaičiuoti. Negriaukime paskutinės sistemos, juolab kad nesugebame kurti naujų“, – įtikinėjo LŽŪBA prezidentas.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos ekspertė Zofija Cironkienė aiškino, kad, nelikus šios laboratorijos, gali būti monopolizuojama rinka. „Kažkas, matyt, tuo ir yra labai suinteresuoti. Tyrimai bus labai brangūs, išaugs savikaina, o augintojai taps dar labiau nekonkurencingi ES rinkoje“, – kalbėjo daržininkų atstovė.

Lietuvos ūkininkų sąjungos lyderis Raimundas Juknevičius kėlė klausimą, ar ateityje valstybei neteks mokėti daugiau už užsakomus tyrimus, kurių atsakymai, pateikti iš skirtingų tiekėjų, gali būti labai skirtingi, tuomet reikės juos kažkaip apibendrinti.

Savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojų asociacijos vadovė Zita Bakanienė taip pat ragino stabdyti laboratorijos likvidavimą: „Pažangus ūkininkavimas neįsivaizduojamas be Agrocheminių tyrimų laboratorijos teikiamų paslaugų. Žemdirbiai jau turi daug negatyvios patirties dėl Nacionalinės žemės, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybų pertvarkos. Negi ir šiai įstaigai leisime sužlugti?“

Sprendimas – politikų rankose

Šiek tiek vilties suteikė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. Astrida Miceikienė, informavusi, kad VDU svarstytų galimybę perimti laboratoriją, jei pavyktų gauti finansavimą jai atnaujinti.

KRK nariai sutarė, kad laboratoriją būtina išsaugoti, ir kreipėsi į Vyriausybę, siūlydami ieškoti tam finansinių galimybių. Parlamentarai pabrėžė, kad reikia įvertinti šios įstaigos potencialą, atsižvelgti į valstybės agrocheminių tyrimų poreikius ir aplinkosauginės politikos ateitį.

KRK posėdyje dalyvavęs Seimo Ekonomikos komiteto (EK) pirmininkas Kazys Starkevičius patikino, kad ir EK palaiko sprendimą, jog Agrocheminių tyrimų laboratoriją reikia išlaikyti, nes jos paslaugos reikalingos Lietuvai.

LAMMC nuotrauka

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.