„Eurobarometras“: 87 proc. lietuvių pritaria bendrai ES valstybių narių gynybos ir saugumo politikai

Gegužės 23-iąją paskelbta naujausia standartinė „Eurobarometro“ apklausa rodo, kad europiečiai nori, jog ES būtų stipresnė ir labiau nepriklausoma, visų pirma atsižvelgiant į dabartinius pasaulinius iššūkius, tačiau į ateitį jie žvelgia vis optimistiškiau.

Lūkesčiai dėl stipresnės, labiau nepriklausomos ir atsparesnės ES

Didžioji dauguma lietuvių (87 proc.) pritaria bendrai ES valstybių narių gynybos ir saugumo politikai – tai didžiausias palaikymas tarp visų ES valstybių narių (77 proc. ES). Daugiau kaip aštuoni iš dešimties respondentų Lietuvoje (84 proc., 71 proc. ES) sutinka, kad ES turi stiprinti savo pajėgumus gaminti karinę įrangą. Be to, beveik aštuoni iš dešimties lietuvių (78 proc., 69 proc. ES) pritaria bendrai valstybių narių užsienio politikai. Maždaug du trečdaliai piliečių sutinka, kad ES yra stabilumo sala neramiame pasaulyje (65 proc. Lietuvoje, 67 proc. ES) ir kad ES turi pakankamai galių ir priemonių Europos ekonominiams interesams pasaulio ekonomikoje ginti (78 proc. Lietuvoje, 69 proc. ES).

Pasak lietuvių, saugumas ir gynyba (53 proc., 34 proc. ES) yra prioritetinė ES veiksmų vidutinės trukmės laikotarpiu sritis, po jos eina sveikata (35 proc. Lietuvoje, 26 proc. ES), ekonomika (31 proc. Lietuvoje, 25 proc. ES). Europos Sąjungos piliečiai prioritetais laiko saugumą ir gynybą, klimatas ir aplinka (30 proc. ES, 14 proc. Lietuvoje) yra antroje vietoje, o sveikata – trečioje. Be to, pusė respondentų Lietuvoje (50 proc., 46 proc. ES) mano, kad taikos ir stabilumo užtikrinimas turės didžiausią teigiamą poveikį jų gyvenimui trumpuoju laikotarpiu; pagal svarbą toliau rikiuojasi Europos gynybos stiprinimas (35 proc. Lietuvoje, 19 proc. ES), maisto, sveikatos ir pramonės tiekimo užtikrinimas ES (29 proc. Lietuvoje, 27 proc. ES) ir darbo vietų kūrimas (29 proc. Lietuvoje, 26 proc. ES).

Europiečiai ir toliau pritaria ES atsakui į Rusijos agresijos karą Ukrainoje

Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje maždaug devyni iš dešimties (92 proc. Lietuvoje, 87 proc. ES) respondentų pritaria humanitarinės pagalbos teikimui nuo karo nukentėjusiems žmonėms, o beveik devyni iš dešimties respondentų Lietuvoje (89 proc., 83 proc. ES) sutinka, kad ES būtų priimami nuo karo bėgantys žmonės. 72 proc. Lietuvos ir 72 proc. ES piliečių pritaria Rusijos vyriausybei, įmonėms ir asmenims taikomoms ekonominėms sankcijoms, o 81 proc. respondentų Lietuvoje (70 proc. ES) pritaria tam, kad Ukrainai būtų teikiama finansinė parama. Maždaug aštuoni iš dešimties lietuvių (77 proc., 60 proc. ES) pritaria tam, kad ES suteikė Ukrainai šalies kandidatės statusą, ir tam, kad ES finansuoja karinės įrangos pirkimą ir tiekimą Ukrainai (80 proc. Lietuvoje, 60 proc. ES).

Iš pastarųjų krizių didžiausią įtaką piliečių požiūriui į ateitį turėjo Rusijos invazija į Ukrainą (60 proc. Lietuvoje, 42 proc. ES), po jos seka pandemija ir kitos sveikatos krizės (po 34 proc. Lietuvoje ir ES) bei ekonomikos ir finansų krizė (17 proc. Lietuvoje, 23 proc. ES).

Karas Ukrainoje penkiolikos svarbių klausimų sąraše laikomas viena iš dviejų svarbiausių problemų, su kuriomis susiduria ES – iš viso 55 proc. Lietuvoje, 35 proc. ES. Tiek Lietuvoje, tiek ES klausimo svarba pakilo 7 procentiniais punktais, palyginti su 2023 m. lapkričio mėn. Toliau pagal svarbą rikiuojasi tarptautinė padėtis (31 proc. Lietuvoje, 22 proc. ES), imigracija (17 proc. Lietuvoje, 24 proc. ES) ir ekonominė padėtis (12 proc. Lietuvoje, 13 proc. ES).

Kaip didžiausią problemą, su kuria susiduria Lietuva, respondentai nurodė infliaciją (40 proc. Lietuvoje, 38 proc. ES), tačiau, palyginti su ankstesne „Eurobarometro“ apklausa, šis skaičius Lietuvoje sumažėjo dvylika procentinių punktų, o ES – šešiais procentiniais punktais. Kaip antra didžiausia problema, su kuria susiduria Lietuva, nurodoma tarptautinė padėtis (25 proc. Lietuvoje, 14 proc. ES).

Didėja optimizmas dėl ekonomikos

Nuo 2023 m. rudens pagerėjo Europos ekonominės padėties vertinimas – dabar 72 proc. Lietuvos ir 47 proc. ES piliečių mano, kad padėtis yra gera. Daug piliečių (55 proc. Lietuvoje, 45 proc. ES) mano, kad Europos ekonominė padėtis per ateinančius 12 mėnesių išliks stabili. Šią teigiamą tendenciją taip pat rodo stabiliai tvirta parama eurui tiek apskritai ES (70 proc.), tiek euro zonoje (78 proc.). Lietuvoje už eurą pasisako 78 proc. respondentų.

Teigiama nuomonė apie ES ir ES pilietybę

Artėjant Europos Parlamento rinkimams daugiau nei aštuoni iš dešimties respondentų Lietuvoje (81 proc., 74 proc. ES) teigia besijaučiantys ES piliečiais. Daugiau kaip septyni iš dešimties Lietuvos piliečių (74 proc. Lietuvoje, 62 proc. ES) taip pat optimistiškai vertina ES ateitį. Pasitikėjimas Europos Sąjunga taip pat padidėjo ir šiuo metu yra 68 proc. Lietuvoje (49 proc. ES).

Beveik šeši iš dešimties ES piliečių yra patenkinti tuo, kaip demokratija veikia Europos Sąjungoje (66 proc. Lietuvoje, 57 proc. ES) ir jų šalyje (55 proc. Lietuvoje, 58 proc. ES).

Standartinė „Eurobarometro“ apklausa Nr. 101 buvo atlikta 2024 m. balandžio 3–28 d. visose 27 ES valstybėse narėse. Tiesiogiai apklausti 1005 piliečiai Lietuvoje (26 399 ES piliečiai).

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje informacija