Vyriausybė pritarė bankų solidarumo mokesčio pratęsimui

„Laikinojo solidarumo įnašo mokėjimo pratęsimas turi ypatingą valstybinę svarbą užtikrinant Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, nes rusijos tebevykdomas karas prieš Ukrainą turi reikšmingą neigiamą poveikį mūsų šaliai ir pastaraisiais metais ypač padidėjo poreikis imtis būtinų ir neatidėliotinų priemonių gynybai stiprinti. Todėl prašysime Seimą įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Laikinojo solidarumo įnašo poreikis atsirado dėl laikinai galinčių reikšmingai išaugti bankų pelnų, kuriuos daugiausiai lėmė pastarųjų dvejų metų ekonominiai ir geopolitiniai veiksniai ir atsakas į juos. Įstatymas taikomas tik tai neplanuotai kredito įstaigų palūkanų pajamų daliai, kuri nėra sietina su verslo sprendimais.

Rusijai pradėjus neišprovokuotą karą Ukrainoje, išaugus infliacijai, Europos Centrinis Bankas (ECB) reikšmingai padidino pagrindines palūkanų normas, o istoriškai didžiausią likvidumo perteklių bankai daugiausia laiko ECB sąskaitose. Už šias lėšas ECB komerciniams bankams moka palūkanas.

Dėl didžiulio ir neįprasto tokiu atveju likvidaus turto pertekliaus šios pajamos nepriklauso nuo bankų priimtų verslo sprendimų, todėl laikomos neplanuotomis.

Už 2023 metus bankai sumokėjo apie 240 mln. eurų solidarumo mokesčio, prognozuojama, kad už 2024 metus finansų įstaigos perves panašią sumą. O pratęsus laikinojo solidarumo įnašo mokėjimą 2025 metams ir taikant 2019-2022 m. lyginamąjį laikotarpį laikinojo solidarumo įnašo bazei apskaičiuoti – dar 50-60 mln. Eurų.

Lietuvos bankas skelbė, kad neaudituotais duomenimis, 2023 m. bankai (po solidarumo įnašo ir kitų mokesčių) uždirbo 986 mln. eurų pelno – du kartus daugiau nei 2022 m. (491 mln. Eur).

Rusijos karas Ukrainoje papildomai išryškino karinio mobilumo poreikius Lietuvoje, kurie sudaro apie 1 mlrd. eurų.

Iš laikino solidarumo įnašo finansuojama ir toliau planuojama finansuoti kariniam transportui reikalingus oro uostų ir jūros uosto plėtros bei atnaujinimo darbus, įrengti logistikos ir krovos aikšteles, valstybinės reikšmės kelių plėtrą prie Rūdninkų poligono, rekonstruoti magistralinį kelią prie Lenkijos sienos, atnaujinti tiltus ir viadukus, statyti rampas ir įgyvendinti kitus būtinus projektus.

LBA – griežtai nepritaria

Tuo metu LBA bankų siūlymą pratęsti solidarumo mokestį vadina diskriminacinio pobūdžio siūlymu. „Kasmet siūlomi laikini mokesčiai griauna investuotojų pasitikėjimą mūsų šalimi ir kenkia Lietuvos finansų sektoriui bei jo konkurencingumui“, – teigia LBA primindama, kad palyginti su kitomis šalies bendrovėmis bankai Lietuvoje jau dabar yra papildomai apmokestinti du kartus – jie moka trečdaliu didesnį pelno mokesčio tarifą nei kitos šalies įmonės bei vadinamąjį solidarumo mokestį, kuriuo apmokestinamos palūkanų pajamos ir kurio per du metus bus surinkta beveik 500 mln. EUR.

„Kredito įstaigos Lietuvoje jau yra apmokestintos išskirtinai daugiau, nei kiti verslo sektoriai. Vyriausybės siūlymas destabilizuoja nusistovėjusią balansų sistemą, kuomet pelnas, kurį rinkos dalyviai uždirba ciklo viršuje, kompensuoja nuostolius, patirtus jo apačioje. Lietuvos investicinė aplinka tapo neprognozuojama, kas yra nepatrauklu ilgalaikiams investuotojams“, – asociacijos pranešime teigė LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Pasak jos, solidarumo mokesčio formulė konstruojama taip, kad būtų surenkama daugiau lėšų, nesilaikant šiuo metu galiojančio įstatymo logikos. Tokį siūlymą LBA vertina kaip naują laikiną mokestį, kuris signalizuoja, kad valstybė naujus laikinus mokesčius gali siūlyti kasmet.

„Siūlomus naujus projektus vertiname kaip duoto žodžio laužymą ir tolesnę vieno sektoriaus diskriminaciją. Tokiu būdu užkertamas kelias didinti konkurenciją rinkoje pritraukiant naujų dalyvių ir mažinamas pasitikėjimas mūsų šalimi“, – perspėjo E. Čipkutė.

Asociacija taip pat priminė, kad didesnis pelno mokesčio tarifas bankams buvo įvestas laikinai dviejų metų laikotarpiui, tačiau vėliau tapo nuolatiniu. Šiuo metu siūloma šalies bendrovėms padidinti pelno mokesčio tarifą 1 proc. iki 16 proc., o tai reiškia, kad bankai mokėtų jau 21 proc. pelno mokesčio tarifą. Apie solidarumo mokesčio keliamas grėsmes Lietuvos finansiniam stabilumui yra pasisakęs ir Europos Centrinis Bankas bei Tarptautinis valiutos fondas.

LRV ir LBA informacija

123rf nuotr.