Ūkininkams nebereikės įrodinėti, kad įsipareigojimų negalėjo tesėti dėl nenugalimos jėgos

Force majeure sąvoka leidžia ūkininkams, negalėjusiems įvykdyti visų prisiimtų BŽŪP reikalavimų dėl i ne nuo jų valios priklausančių šimtinių ir nenumatytų aplinkybių (pvz., didelių sausrų ar potvynių), neprarasti BŽŪP paramos. Sprendimą dėl šios sąvokos taikymo priima valstybės narės, remdamosi atitinkamais įrodymais ir atsižvelgdamos į Sąjungos žemės ūkio teisę.

Tai yra griežtų su BŽŪP išmokomis susijusių įsipareigojimų laikymosi išimtis, todėl šis sprendimas taikomas ribotai, paprastai kiekvienu konkrečiu atveju arba atskirai kiekvienam ūkiui.

Naujajame komunikate paaiškinta, kad force majeure aplinkybės gali būti taikomos visiems ūkininkams, dirbantiems apibrėžtoje vietovėje, kurią paveikė didelės ir nenumatytos gaivalinės nelaimės arba meteorologiniai reiškiniai. Tai reiškia, kad paveiktoje vietovėje įsikūrusiems ūkininkams nereikės pildyti individualių prašymų ar pateikti įrodymų, kad įvykdytos force majeure sąlygos. Ši išplėsta taikymo sritis sumažins ūkininkams ir nacionalinėms valdžios institucijoms tenkančią administracinę naštą ir taip sudarys palankesnes sąlygas valstybėms narėms greitai reaguoti.

Tai reiškia, kad paveiktoje vietovėje įsikūrusiems ūkininkams nereikės pildyti individualių prašymų ar pateikti įrodymų, kad įvykdytos force majeure sąlygos.

Komunikate išdėstytos sąlygos, leidžiančios daryti prielaidą, kad visi tam tikroje vietovėje esantys ūkininkai patiria nenugalimos jėgos (force majeure) poveikį. Valstybės narės turės patvirtinti, kad įvyko didelė gaivalinė nelaimė arba sunkus meteorologinis reiškinys, ir nustatyti geografinės vietovės, kuri labai nukentėjo nuo įvykio ir kurios pasekmių nebuvo įmanoma deramai išvengti, ribas. Atlikdamos šį ribų nustatymą valstybės narės gali remtis, pavyzdžiui, atitinkamos teritorijos palydoviniais duomenimis, nereikalaudamos konkrečių palydovinių duomenų atskirų valdų lygmeniu. Tam tikrų įvykių rūšių atveju nacionalinės administracijos, nustatydamos paveiktą populiaciją be individualaus patikrinimo, taip pat atsižvelgs į papildomus veiksnius, pvz., dirvožemio tipą arba auginamų pasėlių rūšį. Taip galėtų būti, pavyzdžiui, šalnų, kurios gali nevienodai paveikti visus pasėlius, arba nuolatinio kritulių kiekio, kuris gali turėti skirtingą poveikį vietovėms, kuriose yra nuolydis, arba dirvožemiui, kuriame vandens sulaikymo geba yra skirtinga.

Taigi pagal šį EK išaiškinimą valdžios institucijos neprivalo vertinti kiekvieno konkretaus atvejo.

EK informacija