Kaunas -1,9 °C Rūkas
Šeštadienis, 7 Vas 2026
Kaunas -1,9 °C Rūkas
Šeštadienis, 7 Vas 2026




Akademiko Algirdo Skirkevičiaus atminimui

2024/06/17


Padidink tekstą

Birželio 15 d., eidamas 86-uosius metus, mirė žymus Lietuvos entomologas ir etofiziologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras profesorius, Lietuvos mokslų akademijos narys Algirdas Skirkevičius.

Gimė 1939 m. sausio 14 d. – Marijampolės rajono Sangrūdos kaime. 1945–1956 m. mokėsi Sangrūdos vidurinėje mokykloje, 1957–1962 m. studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultete, kurį baigęs įgijo agronomo specialybę. 1962–1963 m. dirbo Lietuvos žemės ūkio akademijos laborantu, bityno vedėju. 1965 m. Vilniaus universitete apgynė biologijos mokslų kandidato (dabar daktaro) disertaciją „Bičių (Apis mellifica L.) darbininkių ir motinų santykiai“, o 1986 m. Maskvos M. Lomonosovo valstybiniame universitete apgynė biologijos mokslų daktaro (habilituoto daktaro) disertaciją „Vabzdžių feromoninė komunikacija“.

A. Skirkevičiaus mokslinė veikla prasidėjo Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Zoologijos ir parazitologijos institute: 1965–1967 m. – jaunesnysis, 1967–1975 m. – vyresnysis mokslo darbuotojas, 1975–2003 m. – Chemorecepcijos laboratorijos įkūrėjas ir vadovas, 1990–1997 m. – Ekologijos instituto direktoriaus pavaduotojas, 1971–1988 m. – LMA Zoologijos ir parazitologijos instituto teminio tęstinio leidinio „Vabzdžių chemorecepcija“ įkūrėjas ir atsakingasis redaktorius, 1991–1999 m. – LMA anglų kalba leidžiamo mokslo žurnalo „Pheromones“ įkūrėjas ir vyriausiasis redaktorius, 1993–2010 m. – Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) Zoologijos katedros profesorius, 1997–2003 m. – LMA Ekologijos instituto Ekologinės fiziologijos ir etologijos skyriaus įkūrėjas ir vedėjas. 1993–2010 m. dėstė Lietuvos edukologijos universitete (iki 2011 Vilniaus pedagoginis universitetas). 1990 m. A. Skirkevičius išrinktas LMA nariu korespondentu, nuo 2011 m – tikrasis narys (akademikas), nuo 2014 – LMA narys emeritas. 1991–1999 m. – Lietuvos mokslo tarybos narys, 1992–1999 m. – šios tarybos Prioritetų ir finansavimo nuolatinės komisijos pirmininkas, 1993–1996 m. – Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo valdybos pirmininko pavaduotojas ir Lietuvos Respublikos mokslo premijų komiteto narys, 1995–2002 m. – Lietuvos entomologų draugijos, 2006–2021 m. – Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas.

A. Skirkevičiaus mokslinių tyrimų sritis – entomologija, etologinė ir ekologinė fiziologija, gyvūnų feromoninė komunikacija, chemorecepcija, biologinių eksperimentų automatizavimas, bitininkystė.

A. Skirkevičius – vienas cheminės vabzdžių komunikacijos tyrimų pradininkas Lietuvoje. Jis patobulino elektrofiziologinius, radiobiologinius, elgesio ir kitus feromoninės komunikacijos tyrimo metodus, šiuos tyrimus automatizavo – sukūrė originalią aparatūrą, pritaikė skaičiavimo techniką.

A. Skirkevičiui vadovaujant parengta ir apginta 10 mokslo daktaro disertacijų. Jis buvo doktorantūros, habilitacijos komiteto nariu ir habilitacijos komiteto pirmininku. Trijų išradimų autorius, 13 racionalizacinių pasiūlymų autorius ar bendraautoris, 35 leidinių autorius, vienas arba su bendraautoriais paskelbė per 290 mokslinių ir per 200 mokslo populiarinimo straipsnių. Skaitė mokslinius pranešimus kongresuose, mokslinėse konferencijose, simpoziumuose Lietuvoje, Vokietijoje, Japonijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Rusijoje ir kt. 1987 m. už darbų ciklą „Vabzdžių jutimo organų fiziologija“ suteikta SSRS valstybinė premija, 2005 m. už darbą „Feromonų paplitimas tarp gyvūnų“ įteikta Lietuvos mokslų akademijos Pranciškaus Šivickio (biologija) premija.

Akademikas buvo nepaprastai darbštus, pareigingas, reiklus sau ir kitiems. Jis pelnė kolegų, mokinių bei visų jį pažinojusių žmonių pagarbą, o jo prasmingi darbai ir meilė žmonėms liks visų jį pažinojusiųjų širdyse.

 

Lietuvos mokslų akademija

ŪP redakcijos nuotr.

Dalintis
2026/02/07

Žiemiški orai daržovių kainų nešildo

Ši žiema daržininkams tapo rimtu išbandymu. Smulkieji augintojai baiminasi, kad jų saugomos bulvės ir kitos daržovės gali sušalti, stambieji – skaičiuoja augančias sandėliavimo sąnaudas. Ar žiemos speigai bulvėms ir darž...
2026/02/07

Ž. Mauricas. Lietuvoje butams toliau mažėjant, ateityje galime pasiekti ir Honkongo lygį

Jei Lietuvoje ir toliau tęsis butų ploto mažėjimo tendencija, po 20 metų galime priartėti prie Honkongo lygio. Honkonge vidutinis buto plotas siekia vos 45 kv. metrus, o itin brangiuose, apie 15 tūkst. eurų už kv. metrą kainuojančiuose „mikr...
2026/02/07

Lietuvoje išvestos veislės – nauda ne tik žemės ūkiui

Ilgamečiai stebėjimai rodo, kad Lietuvai vis būdingesni ekstremalūs klimato reiškiniai – stichinės sausros ir liūtys, kurios javų augintojams sukelia daug iššūkių. Problemų sprendimų nuolat ieškoma vedant naujas a...
2026/02/07

Tiriama JAV automobilių importo schema: žala – per 30 mln. eurų

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai, bendradarbiaudami su Europol ir Vokietijos mokesčių tyrimo biuro (Steuerfahndung) tyrėjais atliko per 40 kratų skirtinguose Lietuvos miestuose. Tai antrasis etapas tyrime dėl galimai nusika...
2026/02/07

Speigu besidžiaugiantys ruoniai šoko į eketę

Kėdainiai („Rinkos aikštė“). Termometro stulpeliams užsibuvus seniai beregėtose žemumose, Kėdainių krašto ruoniai džiūgauja – pagaliau oras toks, kokiu maudytis atvirame vandenyje maloniausia. Sekmadienį pusš...
2026/02/07

Pigu, sotu ir greita: 3 makaronų receptai ir kelios gudrybės, kad verdant makaronai nesuliptų

Makaronai – vienas tų produktų, kuris gelbsti bet kada. Grįžus iš darbo pavargus, neturint daug laiko ar pinigų, bet kai norisi kažko paprasto ir skanaus. Jie gali virsti ir jaukia vakariene, ir gurmaniška švente. Gintar...
2026/02/07

„Saugom lydeką“: aplinkosaugininkų dėmesys lydekų apsaugai

Nuo vasario 1 d. iki balandžio 30 d. Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai vykdo reidus, skirtus apsaugoti lydekas prieš jų nerštą ir neršto laikotarpiu. Minėtu laikotarpiu draudžiama gaudyti lydekas v...
2026/02/07

Pasvalio rajone bus keičiami gatvių pavadinimai

Desovietizacijos komisija nusprendė, kad Petro Cvirkos, Salomėjos Nėries ir Jurijaus Gagarino vardu pavadintos gatvės Lietuvoje propaguoja totalitarinį režimą.