Prezidentas ragina suteikti daugiau laisvės savivaldai, investuoti į regionus

„Viena iš ilgalaikių Lietuvos problemų yra regioninė atskirtis. Toliau viską koncentruodami sostinėje ar keliuose didesniuose miestuose, mes tik dar labiau skurdintume bendrą visos šalies potencialą“, – Seime sakė jis.

„Mūsų regionams šiandien reikia kuo daugiau investicijų, daugiau darbo vietų ir viešųjų paslaugų“, – pabrėžė prezidentas.

Pasak šalies vadovo, Lietuvos žmonių negali tenkinti Europos Sąjungos regioninės plėtros programos įgyvendinimas.

„Įdėjus tikrai daug pastangų, pagaliau pavyko pajudėti iš pradinio taško, tačiau užduotas tempas vis dar per lėtas, dalis rodiklių – tiesiog neįgyvendinami, o skirto finansavimo dydis nesiekia įstatymuose nustatytos reikšmės. Čia turime užduoti sau labai rimtą klausimą – ar tinkamai šalyje valdoma regioninė politika?“ – teigė jis.

Pagal 2022–2030 metų Regionų plėtros programą įvairiems projektams numatyta 1,624 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų, o tai yra 27 proc. visų Lietuvai sanglaudos tikslui skirtų pinigų.

Praėjusią savaitę Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad šiuo metu pasirašyta 13 projektų sutarčių už beveik 15 mln. eurų, vertinama projektų – už 152 mln. eurų, paskelbta kvietimų teikti projektų įgyvendinimo planus – už 191 mln. eurų ES fondų lėšų.

„Jei iš tiesų norime sukurti turtingesnius, klestinčius, valstybę aukštyn keliančius regionus, esama taupymo politika turi keistis į investicinę. Privalome daugiau investuoti į infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas. Turime užtikrinti, kad visos savivaldybės galėtų pritraukti reikiamų specialistų. Kalbame ne apie pravalgymą ar betonines trinkeles, o apie investicijas į ateitį“, – sakė G. Nausėda.

Pasak jo, toliau nuo didžiųjų miestų besikurianti gamykla su darbo vietomis – sveikintinas dalykas, tačiau didesnio efekto nebus, jei ten atvykę specialistai matys, kad jų gyvenimo kokybę regione smukdo duobėti keliai, sunykęs viešasis transportas, nutolusios ar nekokybiškos švietimo ir kultūros paslaugos.

Kaip itin prastą prezidentas išskyrė kelių finansavimą.

„Didesnės investicijos reikalingos ir šalies kraujotakai – kelių bei geležinkelių infrastruktūrai – užtikrinti. Dabartinis valstybinės ir vietinės reikšmės kelių infrastruktūros finansavimo lygis mus atvedė prie liepto galo. Vienintelis kelias – atsispirti ir kilti aukštyn“ – teigė prezidentas, nuolat raginantis skirti daugiau lėšų kelių priežiūrai.

G. Nausėdos teigimu, geriausiai situaciją vietoje mato savivalda, todėl jai būtina suteikti daugiau laisvės priimti savarankiškus sprendimus.

„Iš tiesų turime daugybę pavyzdžių, liudijančių, kad savivaldybės gali ir nori prisidėti prie bendros gerovės. Kad ir kiek krizių pastaruoju metu mus užgriuvo, kaskart įsitikinome, kad savivaldybės geba veikti kaip atsakingos centrinės valdžios partnerės. Šiandien joms reikia daugiau kompetencijų, kaip ir funkcijų, kurias lydėtų atitinkamas finansavimas“, – tvirtino valstybės vadovas.

Prezidentas G. Nausėda antradienį Seime skaitė savo penktąjį metinį pranešimą.

Konstitucija numato, kad šalies vadovas metiniame pranešime apžvelgia šalies padėtį, Lietuvos vidaus ir užsienio politiką.

Tai paskutinis G. Nausėdos metinis pranešimas šią kadenciją, tačiau gegužę jis buvo perrinktas prezidentu dar penkeriems metams.

Autorė Jūratė Skėrytė / BNS

ŪP portalo pastaba: regioninė politika – viena Prezidento Gitano Nausėdos pranešimo temų. Žemės ūkis, ūkininkai metiniame Prezidento pranešime nebuvo paminėti nė karto.

Seimo kanceliarijos nuotr. (autorė Olga Posaškova)