ŠESD išmetimą mažinantys pašarų priedai įgauna vis platesnį naudojimo mastą

Mokslininkų paieškos duoda rezultatų

Belfasto Karalienės universiteto tyrėjų duomenimis, žemės ūkis sudaro apie 10 proc. visų JK išmetamų ŠESD, o pagrindinė jo dalį sudaro atrajotojų gaminamas metanas. Šiaurės Airijoje metanas sudaro beveik ketvirtadalį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio. Skaičiuojama, kad net 80 proc. jo tenka žemės ūkiui.

Į jūros dumblius, kaip potencialią pašarų priedo žaliavą, dėmesį atkreipė įvairios mokslininkų grupės. Idėja dar palyginti nauja. Australijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) atliktų tyrimų metu aptikta raudonųjų jūros dumblių rūšis, kuri, net mažais kiekiais dedama į pašarus, metano emisiją leido sumažinti net 80 proc.

Bet šie jūros dumbliai auga tik atogrąžų vietovėse ir juose yra daug bromoformo, kuris, pasak Karališkojo Belfasto universiteto tyrėjų, turi nemažą trūkuma – kenkia ozono sluoksniui. Todėl JK mokslininkų akys nukrypo į vietinių jūros dumblių alternatyvos paieškas. Bandymų akiratyje atsidūrė iš Airijos ir Šiaurės jūrų gaunami dumbliai.

Regis, tyrimai nenuvilia, duoda panašius rezultatus, kaip ir raudonieji jūros dumbliai iš atogrąžų. Be to, jie nekelia pavojaus ozono sluoksniui ir nereikia tolimo pervežimo, kuris taip pat susijęs su didele oro tarša. Tyrimų rezultatai detaliai apžvelgiami žurnale „Plos One“.

Prieš kelerius metus pradėti tyrimai paskatino du projektus. Vienas trejų metų projektas vykdoma su prekybos centru „Morrisons“ ir mėsinių galvijų augintojų tinklu. Antrajame projekte stebima, kaip jūros dumbliai veikia ganyklose besiganančių atrajotojų racioną. Šis bandymas pradėtas 2022 m. pradžioje, kai melžiamoms karvėms į žolinį silosą buvo pridedama jūros dumblių.

Pasak Karališkojo Belfasto universiteto mokslininkų, šiuose projektuose vertinama ne tik mėsinių ir pieninių galvijų metano emisija, bet ir įvairių namuose auginamų jūros dumblių maistinė vertė, jų poveikis gyvūnų produktyvumui ir mėsos kokybei. Pavyzdžiui, JK ir Airijos jūros dumbliai turi daug florotaninų, kurie gali kurti papildomą vertę – palankiai veikti gyvūnų sveikatą.

Prisijungia 3000 ūkininkų

Apie novatoriškus planus mažmeninės prekybos milžinas „Morrisons“ užsiminė dar prieš trejus metus. Imponavo tai, kad JK kilmės jūros dumbluose rasta florotaninų, kurie yra saugūs ir dažnai aptinkami raudonajame vyne, raudonose uogose. Jie turi ir antibakterinio poveikio, gerina imunitetą, todėl naudingi karvių sveikatai.

„Morrisons“ bendradarbiauja su 3000 savo ūkininkų ir tikisi už pirkėjams prieinamą kainą savo tinklo parduotuvėse pasiūlyti jautienos mėsos ir faršo, mėsainių, kepsnių, paukštienos, vaisių ir daržovių, pagamintų neišskiriant ŠESD.

Prekybos tinklas programos partnerius neatsitiktinai pasirinko „Sea Forest“. Oficialioje svetainėje akcentuojama, kad ši inovatyvius klimato kaitos sprendimus kurianti įmonė 2020 m. tapo princo Williamo paskelbto prestižinio apdovanojimo „The Earthshot Prize“ finalininke ir jau yra bendradarbiavusi su Australijos mėsainių tinklu „Grill'd*“, kuris užsibrėžė pristatyti jautienos mėsainį, pagamintą iš žole šeriamų juodų angusų galvijų, išskiriančių 67 proc. mažiau metano. Teigiama, kad moksliniai tyrimai parodė, jog „SeaFeedTM“ produktas, įtrauktas į gyvūnų racioną (apie 0,5 proc.), sumažina metano gamybą, nepakenkdamas jautienos skoniui ar kokybei.

Mažmeninės prekybos tinklas užsibrėžė ambicingą tikslą – iki 2040 m. pasiekti, kad parduotuvių lentynose vyrautų nulinio dujų išmetimo lygio produktai, t.y., kad galvijų auginimas būtų draugiškas aplinkai. Pagal bendrą JK siekį, ūkininkams pereiti prie nulinio anglies dioksido kiekio modelio teks iki 2050 m.

Dar teks patikrinti galimus trūkumus

Būdų, kaip sumažinti ŠESD išmetimą gyvulininkystės ūkiuose, ieško ir kitų šalių mokslininkai. Daugiausia susitelkiama ties pašarų priedais, kurie skirtingai veikia metano formavimosi procesus.

Kai kurie iš populiariausių priedų inhibitorių yra 3-nitrooksipropanolis (3-NOP) ir raudonieji jūros dumbliai. Kita vertus, prieskrandžio fermentacijos modifikatoriai lemia palankius prieskrandžio aplinkos pokyčius, gerindami gyvūnų produktyvumą, sveikatą ir efektyvumą bei padidindami gyvūno maistinių baltymų prieinamumą, apsaugodami baltymus nuo mikrobų panaudojimo, tvirtinama Viskonsino-Madisono universiteto (JAV) svetainėje. Šie fermentaciniai modifikatorių priedai yra sudaryti iš jonoforų, taninų ir eterinių aliejų. Kai kurie iš šių slopinančių ar modifikuojančių pašarų priedų jau tiekiami į rinką, o kiti dar tik tiriami.

Prieš kelerius metus Kalgario universiteto mokslininkai pasiūlė galimybę sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą nuo 30 iki 90 proc., pasitelkiant priedą 3-nitrooksipropanolį (3-NOP). Tai sintetinis junginys, parduodamas kaip „Bovaer“, ir yra patvirtintas naudoti galvijams Europoje, Brazilijoje ir Čilėje, bet ne Kanadoje ar JAV. Priedas nukreiptas į enterinę fermentaciją – natūralų procesą galvijų virškinimo sistemoje, kai mikroorganizmai skaido augalines medžiagas, todėl metanas iš esmės suskyla. Beje, šiame priede taip pat yra jūrinių makrodumblių štamų.

Patys kanadiečiai neskuba ir laikosi nuomonės, kad reikia daugiau ištirti pašarų priedų naudojimo poveikį gyvūnų sveikatai ir gerovei, atsižvelgti į pasekmes, kurios gali kilti jautienos ir pieno gamintojams. Jei pašarų priedų naudojimas neigiamai veikia pašarų efektyvumą ir, pavyzdžiui, norint pagaminti tokį patį kiekį jautienos, reikia daugiau pašarų, tai būtų neigiama, svarstoma universiteto svetainėje. Kitas neigiamas dalykas būtų, jei priedai lėtintų priesvorių augimą, todėl užtruktų galvijų auginimas.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.