NMA saugo devynios spynos ant durų?

Mažėja patikrų ir sankcijų

Seimo narius pasiekia skundai ir net filmuota medžiaga, kurioje liejami paramos gavėjų skundai dėl, jų nuomone, perteklinių ir nelogiškų reikalavimų, piktinamasi, kad yra sudėtinga bendrauti su NMA darbuotojais, gauti atsakymus ar paaiškinimus ir t. t. KRK pakvietė NMA direktorių Fortunatą Dirginčių apžvelgti situaciją administruojant paramas. NMA vadovas tvirtino, kad yra orientuojamasi į patikrų ir sankcijų mažinimą, atsisakyta perteklinių sankcijų, padarius pažeidimą, leidžiama pasitaisyti, bet sugriežtintos sankcijos už pakartotinius pažeidimus ir nustačius piktnaudžiavimo atvejus. Jis pateikė statistikos, kad nuo 2019 m. 3 kartus sumažėjo plotinių patikrų – nuo 9 432 iki 3 157 praėjusiais metais, o 2024 m. jų planuojama dar mažiau – 2 500. Tad, palyginti su 2019-aisiais, patikrų kiekis sumažės 75 proc. Po plotinių patikrų sumažėjo ir sankcijų – 2015 m. jos sudarė 2 proc. nuo visos paramos, o 2023 m. sumažėjo iki 0,65 proc.

„2022 m. vyravo sankcijos dėl viršdeklaravimo, tai sudarė beveik trečdalį visų sankcijų sumos, o 2023 m. – įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymas, dėl kurio sankcionuota 73 proc. pareiškėjų ir pritaikyta 46 proc. visų sankcijų sumos“, – pastebėjo F. Dirginčius.

Žadama mažinti ir bendrą investicinių patikrų kiekį – 2019 m. jų buvo 5 940, 2023 m. – 6 557, o šiemet planuojama sumažinti iki 5 470. NMA vadovas pabrėžė, kad per praėjusį 2014–2020 m. programinį laikotarpį investicinių projektų sankcijų suma sumažėjo iki 18 mln. Eur, 2007–2013 m. siekė 37,8 mln. Eur.

Priekaištai dėl susietumo vertinimo

Sankcijų sumos šokiravo KRK narį Juozą Baublį, kuris kvietė ieškoti galimybių, kaip jas dar sumažinti. „Statistika dabar graži, bet ūkininkai skundžiasi, kad yra perteklinių prašymų pateikti ir įrodyti tam tikrus dalykus ar procesus. Matėme ir išplatintą vaizdo medžiagą, keltas klausimas dėl darbuotojų kompetencijos ar jų sugebėjimo pritaikyti taisykles“, – kalbėjo parlamentaras. Jis užsiminė girdintis, kad ūkininkai NMA turi priekaištų dėl susietumo vertinimo: „Pagal taisykles jaunuoju ūkininku gali tapti tiek vyras, tiek žmona, tad natūralu, kad šeima yra susijusi, abu asmenys keičiasi technika ir pan. Tada mes turime pasakyti, kad šeimoje gali būti tik vienas ūkininkas, o jeigu gali būti abu, tai turėtume nustatyti tokias taisykles, kad nebūtų problemų dėl susietumo.“

Parlamentaras taip pat svarstė, ar nereikėtų grąžinti ankstesnės tvarkos, kai NMA skyrių apskrityse darbuotojai tikrino tos teritorijos ūkininkus, žinojo, kuo jie užsiima ir kitokią specifiką. „Dabar daugiau neaiškumo, paraiškos iš Dzūkijos tikrinti patenka į Klaipėdą, o bendravimas tampa sunkesnis“, – pastebėjo J. Baublys.

Pasigenda bendradarbiavimo

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) atstovas Saulius Daniulis apgailestavo, kad stinga žmogiško bendradarbiavimo tarp NMA ir ūkininkų. „Kuo toliau, tuo labiau NMA tampa uždara sistema. Paklausia ko nors, gauna atsakymą ir uždaro vartus, plačiau neišsiaiškinus, padaro išvadas, ir viskas“, – KRK kalbėjo ūkininkas.

Jis paaiškino, į kokią keblią padėtį pateko ekologinių ūkių kooperatyvo „Bio LEUA“ nariai, įgyvendinantys trumpųjų maisto tiekimo grandinių projektą. „Mes priėjome iki to, kad NMA traktuoja, jog susieti asmenys yra tie, kurie yra asociacijos, kooperatyvo nariai. Po mokėjimo prašymo pateikimo NMA visus metus vykdė patikrą – tyrė tariamą nusižengimą. Tiek laiko buvo tiriama, kad išvadose būtų parašyta, jog susieti asmenys – kooperatyvo nariai. Prieiname iki visiškos nesąmonės. Siūlomos sankcijos – 1 000 Eur bauda arba veiklos sužlugdymas. Norėtųsi, kad NMA durys būtų atviros ir būtų daugiau bendradarbiavimo, kad kartu susėdę išsiaiškintume, ar vienodai vertiname situaciją“, – ekologinių ūkių kooperatyvo narių problemą išklojo S. Daniulis.

Prieinama iki absurdų

Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Ignas Hofmanas taip pat kalbėjo apie ūkininkams kylančias problemas dėl susietumo vertinimo. „Pats susietumas neturėtų būti kaip kriterijus kažką užkardant. Aišku, visos taisyklės kuriamos siekiant eliminuoti piktnaudžiautojus, bet tokių būna kokie 5 proc., o kenčia visi. Reikėtų pabandyti rasti kitus kriterijus, kaip identifikuoti ir užkardyti veikas tų, kurie realiai nedirba, tik siekia pasinaudoti parama“, – kvietė skėtinės žemdirbių organizacijos vadovas.

Jis absurdu pavadino situacijas, kai dėl paramos administravimo reikalavimų sūnus negali tėvo sandėlyje susikrauti trąšų ir grūdų ar jo kieme laikyti traktorių. „Juk patys suprantate, kad tai yra visiška nesąmonė. Tai kaip tik turėtų būti pavyzdys. Jeigu kalbame apie kooperaciją, tai nuo čia ji ir prasideda. Kam pirkti du kombainus, jeigu sūnaus ir tėvo laukuose pakaktų vieno, bet dėl giminystės jie negali to daryti. Tą sistemą reikia keisti iš esmės“, – pastebėjo LŽŪT pirmininkas.

Žada tobulinti

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Algimanto SNARSKIO piešinys

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.