Iš daržų jau keliauja cukinijos ir kitos gėrybės: išvardijo būdus, kad kuo mažiau jų atsidurtų konteineriuose

Derlius – ne tik žiemai

Prognozuoti derlių nėra paprasta, juolab ankstyvosios daržovės ir vaisiai – ankstyvųjų veislių obuoliai, kriaušės, slyvos, moliūgai, morkos, pomidorai – greitai sugenda, taigi, juos svarbu greitai suvartoti arba paruošti žiemai.

Tinklaraščio „Raudona virtuvė“ autorė Skirmantė Sirevičienė įsitikinusi – geriausia derlių suvartoti iš karto, o jei nepavyksta – gaminti kuo daugiau patiekalų. Pavyzdžiui, cukinijos puikiai tinka blyneliams, apkepams, pyragams. Šiuo metu galima pasigaminti trintų vaisių ir uogų kokteilių. Vienas tinklaraštininkės siūlymų – sumaišyti pomidorus, špinatus ir baziliko lapelius. Ankstyvuosius obuolius galima panaudoti pyragams ar sultims spausti.

„Vaisių ir daržovių šaldymas padeda išlaikyti vitaminus. Patarčiau įsigyti specialius šaldymo maišelius – jie sandaresni, nepraleidžia kvapų. Užsirašykite, kada ir kokių uogų ar daržovių įdėjote į maišelį. Atšildytas uogas galima naudoti uogienei, džemui ar tyrėms. Vienintelis šaldymo minusas – reikia vietos šaldiklyje, o jos ten visada per mažai“, – kalbėjo Skirmantė.

Populiarumo, pasak pašnekovės, nepraranda raugintos, marinuotos ar konservuotos daržovės, vis dažniau gaminama daržovių mišrainių. Pašnekovė rekomenduoja pasigaminti naminio pomidorų padažo: pomidorus ir kitas daržoves tereikia iškepti orkaitėje, sutrinti ir išpilstyti į stiklainius. Konservuotas daržovių mišraines žiemą galima naudoti kaip atskirą patiekalą ar pagardą prie mėsos, troškiniams.

Sutvarkyti – atsakingai

Jei dalis derliaus vis dėlto sugedo, supuvo, nespėjote jo suvartoti, aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ tvarumo vadovas Linas Černiauskas primena, jog žaliosioms atliekoms, taigi, ir supuvusiams obuoliams ar sugedusioms daržovėms, ne vieta mišrių atliekų, juolab pakuočių konteineriuose.

Kaip rodo atliekų tvarkytojų patirtis, sezono metu – vasaros pabaigoje ir ankstyvą rudenį – mišrių atliekų konteineriai užpildomi ypač greitai, o juose pūna ir blogus kvapus dažniausiai ima skleisti žaliosios atliekos.

Paprasčiausi būdai tvarkyti žaliąsias atliekas – jas mesti į didmaišį, specialų žaliųjų atliekų konteinerį, kompostuoti, o nuo šių metų pradžios – vaisių ir daržovių likučiai gali būti metami į maisto ir virtuvės atliekų konteinerį.

Pasak L. Černiausko, supuvusius obuolius, kitas žaliąsias atliekas, o vėliau – ir rudeninius lapus patogu krauti į didmaišius. Jei kieme įrengta kompostinė, į ją taip pat gali keliauti vaisių, daržovių lupenos, kiaušinių lukštai, arbatos pakeliai, kavos tirščiai ir pan. Kompostuojant biologiškai skaidžias atliekas, mišrių buitinių atliekų konteineris mažiau užsiteršia, vasaros kaitroje atliekos mažiau pūva, neskleidžia nemalonių kvapų.

Įsigiję žaliųjų atliekų konteinerį, į jį gali mesti vaisius, bulvių lupenas ir kitas virtuvėje susidariusias vaisių ir daržovių atliekas, lapus, sausą ir šviežiai nupjautą žolę, piktžoles, gėles  – visai kaip ir į kompostinę. Svarbu nepamiršti, jog žaliosios atliekos metamos tik palaidos, ne plastikiniuose maišuose.

Nuo šių metų pradžios maisto ir virtuvės atliekos rūšiuojamos, jas atskiriant nuo kitų: į maisto ir virtuvės atliekų konteinerius gali būti metami ne tik vaisių ar daržovių, bet ir mėsos, žuvies, pieno, kitų maisto produktų likučiai. Pasak L. Černiausko, ypač svarbu, jog maisto atliekos nenukeliautų į pakuočių rūšiavimo konteinerius.

Kviečia dalintis su kaimynais

Šią vasarą užaugintomis gėrybėmis galima ne tik apdalyti kaimynus, bet ir pirmą kartą Lietuvoje palikti bendruomenės šaldytuve, nuo birželio mėnesio veikiančiame Vilniuje, Antakalnyje, Sapiegų parke. Čia maisto atnešti ar jo pasiimti gali kiekvienas praeivis.

Pasak vienos iš idėjos iniciatorių, bendruomenės centro „Miesto laboratorija“ bendraįkūrėjos Godos Sosnovskienės, gyventojai į bendruomenės šaldytuvą gali atnešti įvairių maisto produktų, išskyrus žalią mėsą ir žuvį. Paruoštus patiekalus palikti kviečiamos tik maitinimo įstaigos – taip užtikrinama patiekalų kokybė ir higienos sąlygos.

„Gyventojai bendruomenės šaldytuve noriai palieka įvairių maisto produktų, o dabar, prasidėjus derliaus pikui, labai laukiamos daržovės ir vaisiai. Kviečiame dalintis, ypač jei pavyko sulaukti ypač gausaus derliaus, kad daržovės ir vaisiai neliktų supūti ar nebūtų išmesti. Bendruomenės šaldytuvas – puiki galimybė maisto pertekliumi pasidalyti su kitais žmonėmis, taip pat kartu spręsti maisto švaistymo problemą – jo tiek gyventojai, tiek maitinimo įstaigos vis dar išmeta per daug. Iš užsienio kolegų esame girdėję, jog bendruomenės šaldytuvais besinaudojantys žmonės save vadina „maisto gelbėtojais“, tokios iniciatyvos ypač populiarios Kopenhagoje ir Helsinkyje“, – kalbėjo G. Sosnovskienė.

Beje, apribojimų, kiek ir kokių maisto produktų vienas žmogus gali palikti, nėra. Bendruomenės šaldytuvo švara ir tvarka rūpinasi savanoriai.

Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) duomenimis, pasaulyje iššvaistoma maždaug trečdalis pagaminto maisto. Europos Sąjungos (ES) duomenimis, apie 80 proc. iššvaistyto maisto sudaro maistas, kuris buvo tinkamas vartoti, ir išmetimo buvo galima išvengti.

Pasak pašnekovės, prieš atidarant bendruomenės šaldytuvą, išties netrūko nerimo, ar ši iniciatyva veiks, ar bendruomenė ją palaikys ir naudosis. Kaip rodo rezultatai, maisto į bendruomenės šaldytuvą atkeliauja išties nemažai, o jis išdalinamas labai greitai. „Ilgą laiką atrodė, jog iniciatyvai – per anksti, tačiau pačios skirdamos daugiau dėmesio maisto taupymui, likučių panaudojimui, manome, jog pokyčiams jau subrendo ir visuomenė“, – sakė viena iniciatyvos autorių.

Iniciatyva „Bendruomenės šaldytuvas“, pasak pašnekovės, skatina ir gal net provokuoja vietos žmones mąstyti apie maisto švaistymo problemą, pergalvoti savo įpročius, mokytis atsakingai elgtis su turimais maisto produktais, įprasti jų pertekliumi pasidalyti su kitais ir net išdrįsti patiems gelbėti kitų paliktą maistą, t. y. pasiimti jį iš šaldytuvo ir suvartoti. Tai puiki asmeninės atsakomybės prisiėmimo dėl maisto švaistymo problemos, taip pat ir mokėjimo gyventi bendruomenėje mokykla.     

Derlius džiugina ir gyvūnus

Nesuvalgyto derliaus kasdien, išskyrus sekmadienį, laukia ir Panevėžio gamtos mokykla. Mokyklos gyvūnų priežiūros specialistė Jurgita Fiodorovienė pasakojo, jog šiuo metu jau kone kasdien iš gyventojų sulaukia agurkų, obuolių ar kitų gėrybių, kuriomis labai džiaugiasi gamtos mokyklos gyventojai.

Daugiausia lankytojų padovanotų gėrybių atitenka Panevėžio gamtos mokykloje auginamiems poniams, jas ypač mėgsta ir avys bei ožkos, paukščiai. Egzotiniams gyvūnams, pavyzdžiui, iguanoms, didžiausias skanėstas – morkos, taigi, ir šių daržovių nebūna per daug. Bene vienintelis vaisius, kuris netinkamas gyvūnams, avokadai.

Pasak pašnekovės, vasaros ir rudens gėrybių mokyklos bendruomenė labai laukia, kiek gali jas sandėliuoja. Rugsėjį gamtos mokykloje taip pat vyksta akcija, kuomet mokyklos, darželiai taip dalijasi bendruomenių surinktomis gėrybėmis. Paskutiniai į mokyklą atkeliauja augintinių mėgstami moliūgai, jų užsiaugina ir pati mokykla.

Partnerio informacija