Nauji paukščių gripo viruso plitimo tyrimai griauna nusistovėjusias nuostatas

Viruso plitimas oru turi mažai įtakos

Britų mokslininkai iš Virusologijos, gyvūnų ir augalų sveikatos agentūros (APHA-Weybridge) nustatė, kad tikimybė, jog H5N1 išplis oru ir užkrės kitus aplinkinius paukštynus, yra labai maža. Virusas oru plinta vos kelis metrus.

Tokios išvados tyrėjai priėjo, atlikę išsamų ore esančių dulkių ir virusų dalelių tyrimą. 10 metrų atstumu ore gali būti nedaug viruso dalelių arba jų visai nėra. Didesnį vaidmenį jo plitimui turi kontaktas su laukiniais paukščiais ir biologinis saugumas, tai yra graužikai ir kontaktas su žmonėmis.

Didelės įtakos užteršimo pavojui, jų nuomone, neturi ir skerdimo metu sklindančios dulkės.

Mokslininkai surinko daugiau nei 115 mėginių iš aplinkos ir ištyrė juos trijuose Jungtinės Karalystės ančių, kalakutų ir vištų ūkiuose, kurie buvo užkrėsti H5N1 HPAI per 2021–2023 m. epidemiją. Šiuose ūkiuose paukštidės buvo vėdinamos natūraliai ir mechaniškai.

Tyrimų duomenys parodė, kad gyvybingi infekciniai H5N1 DPPG (genetinė medžiaga) virusai gali nukeliauti tik kiek daugiau nei vieną metrą, bet mažiau nei 10 metrų už paukštidės ribos. Mikroskopinės suspenduotos dalelės, turinčios viruso RNR, gali nukeliauti daugiau nei 10 metrų, bet mažiau nei 25 metrus.

Paukštininkystės sektoriui tai gera žinia, nes tankumo mažinimo politika jau negali būti grindžiama ankstesnių mokslinių tyrimų duomenimis. Tačiau tai nereiškia, kad galima sumažinti ir biologinio saugumo bei graužikų kontrolės priemones.

Dalelių sklaidai iš užterštos zonos įtakos turi daug veiksnių, įskaitant ventiliacijos greitį, dalelių nusėdimo greitį, vėjo greitį ir vėjo turbulenciją. Tyrimo metu buvo tiriami natūraliai vėdinama ančių paukštidė ir dvi dirbtinai vėdinamos kalakutų bei vištų paukštidės. Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad norint tiksliai nustatyti ventiliacijos poveikį, dar reikia atlikti daugiau tyrimų.

Gali būti pavojingos ir musės

Visai neseniai Kyushu universiteto (Japonija) mokslininkai žurnale „Scientific Reports“ taip pat paskelbė paukščių gripo tyrimų rezultatus. Jų dėmesį patraukė Calliphora (mėsėdžių) genčiai priklausančios musės, ypač Calliphora nigribarbis. Jie aiškinosi, kokį vaidmenį jos atlieka, pernešdamos itin patogenišką paukščių gripo virusą.

Japonijoje 2022–2023 m. žiemos sezoną užfiksuotas rekordinis paukščių gripo protrūkių skaičius – 326. Teko sunaikinti 17,7 mln. naminių paukščių, rašoma Kyushu universiteto svetainėje. Tai ir paskatino mokslininkus ieškoti tokio staigaus protrūkio priežasties.

Tyrimų centre atsidūrė pietų Japonijos Izumi mieste žiemojančių laukinių gervių kolonija. 2022–2023 m. žiemą nuo paukščių gripo čia nugaišo 1600 gervių iš 10 tūkst. šių paukščių kolonijos.

Mokslininkai daugiausia domėjosi viena musių rūšimi Calliphora nigribarbis, nes skirtingai nuo kitų ji išlieka aktyvi žiemą, kaip tik tuo metu, kai paukščių gripo sezonas pasiekia piką.

Ištyrus 648 muses, paaiškėjo, kad 14 iš jų nešiojo paukščių gripo virusą. „Nors 14 musių gali atrodyti mažas skaičius, tai reiškia 2,2 proc. paplitimą, vis tik tai didžiulis procentas, palyginti su kitomis vabzdžių platinamomis ligomis. Jos turėjo tą pačią viruso padermę, kuria užsikrėtė gervių kolonija“, – paaiškino pagrindinis tyrimo vadovas Kyushu universiteto Žemės ūkio fakulteto doc. Ryosuke Fujita.

Virusas į musių organizmą patenka joms maitinantis užkrėstais negyvais paukščiais ar jų atliekomis, ir aktyvus išlieka iki dviejų dienų.

Paskaičiuota, kad musės gali nuskristi mažiausiai 2 km per dieną. Kadangi virusas išlieka aktyvus dvi dienas, laukinių ir ūkiuose auginamų naminių paukščių infekcijų galima tikėtis 4 km spinduliu.

Tyrėjai mano, kad judėdamos iš vienos vietos į kitą, jos gali užteršti paviršius, maisto ir vandens šaltinius, o sveiki paukščiai užsikrėsti per tiesioginį kontaktą su šiais užterštais šaltiniais. Virusas patekti gali ir kitu būdų – paukščiams lesant muses ar jų lervas.

Japonijoje paukštininkystės sektoriuje dažnai naudojamos uždaros paukštidės, o ne atviri aptvarai, kad būtų lengviau kontroliuoti infekcijas ir padidintų produkciją. Todėl, mokslininkų nuomone, naudojant tinkamas prevencines priemones, nuo musių apsaugoti naminius paukščius neturėtų būti labai sudėtinga.

„Laikydamiesi švaros ir naudodami musių kontrolės metodus, tokius kaip smulkūs tinklai ar insekticidai, galime sumažinti viruso išplitimo uždarose patalpose riziką. Tačiau kitų šalių atviruose lauko ūkiuose ir laukinių paukščių populiacijose musių kontrolė gali būti neįmanoma“, – atkreipia dėmesį doc. R. Fujita.

Mokslininkai nenuleidžia rankų ir planuoja išsamesnius tyrimus atrastiems faktams patvirtinti, o į pagalbą pasitelkia naujas priemones, kuriose dirbtinis intelektas (DI) naudojamas siekiant numatyti galimą vabzdžių keliamą riziką pernešti ligas.

ŪP portalo informacija

Viršelyje: Musė Calliphora nigribarbis – galimas itin patogeniško paukščių gripo pernešėjas. Ryosuke Fujita / Kyushu universiteto nuotr.