D. Kreivys apie „Achemos“ sustabdytą vandenilio projektą: alternatyvų šiam kurui nėra

Anot ministro, žaliasis vandenilis išlieka žaliojo kurso centre, jam kitų alternatyvų nėra. 

D. Kreivys, be kita ko, neatmetė, kad „Achemos“ sprendimas atidėti vandenilio projektą gali būti susijęs su pagrindinių akcininkų ketinimais parduoti „Achemos grupės“ kontrolinį akcijų paketą Šveicarijos energetikos bendrovei „MET Group“.

„Alternatyvų (žaliajam vandeniliui – BNS) nėra paprasčiausiai. Žaliojo kurso centre yra vandenilis. Nes visa elektra yra verčiama į vandenilį, tada iš vandenilio mes turime ir sintetinius kurus, ir amoniaką, ir visus kitus. Didžiosios plieno pramonės įmonės naudos vandenilį – tas yra neišvengiama“, – BNS trečiadienį sakė D. Kreivys, paklaustas, ar „Achemos“ sprendimas atidėti žaliojo vandenilio projektą reiškia sumažėjusį šio kuro potencialą.

„Aš žinau tik viena – dekarbonizacijos niekas neatšaukė ir visi savo rodiklius – tiek šalys, tiek įmonės – turės vykdyti. (Žaliojo vandenilio perspektyvos – BNS) išlieka kokios buvo“, – pridūrė ministras. 

Vis dėlto D. Kreivys sutiko, kad žaliojo vandenilio technologijos dar nėra pasiekusios „tinkamos brandos“, tačiau, ministro nuomone, „ji su laiku ateis“.  

„Taip, šiai dienai technologijų branda dar nėra ta, kuri tenkintų. Dėl to valstybės, Komisija (Europos Komisija – BNS) ir remia tokius projektus – vandenilio banko instrumentus ir taip toliau“, – teigė D. Kreivys.

„Lygiai taip pat buvo su visais atsinaujinančiais (ištekliais – BNS). Prisiminkime visą saulės energetikos praeitį – lygiai taip pat buvo pagalbos schemos, jos pasibaigė, dabar kainos yra tokios, kad kiekvienas gali pasistatyti (jėgainę – BNS) sau ant stogo ir beveik net nereikia valstybės pagalbos“, – kalbėjo ministras. 

„Achemos grupė“ antradienį pranešė, kad „Achema“, įvertinus technologinius ir ekonominius iššūkius bei su tuo susijusias rizikas, atidėjo žaliojo vandenilio gamybos projektą ir nebepasinaudos jau skirta 122 mln. eurų europine parama.

„Achema“ planavo iki 2027 metų rudens pastatyti žaliojo vandenilio gamybai skirtą 213 megavatų (MW) įrenginį. 

Pasak „Achemos“ generalinės direktorės Audronės Kuskytės, projektą derinant su Europos Komisiją (EK) keitėsi esminiai jo techniniai reikalavimai, o atsiradus naujam Europos Sąjungos reglamentavimui – valandinei žaliosios energijos apskaitai, projekto investicijų suma išaugo daugiau nei dukart ir projektas tapo ekonomiškai neatsiperkantis. 

122 mln. eurų valstybės paramą „Achemos“ žaliojo vandenilio, reikalingo amoniakui gaminti, gamybos projektui, EK patvirtino liepą. Parama skirta iš Teisingos pertvarkos fondo (TPF). 

Pernai skelbta, kad „Achema“ iki 2029 metų planuoja sumažinti CO2 emisijas 30 proc. vienam amoniako agregatui – tam planuojama 30 proc. gamybai reikalingo vandenilio pagaminti elektrolizės būdu naudojant žalią elektros energiją. 

2022 metų gruodį „Achema“ skelbė, kad į žaliąją gamybą per 10–15 metų planuoja investuoti maždaug 2 mlrd. eurų. 

Vyriausybės balandį patvirtintose vandenilio plėtros gairėse numatyta siekti, kad iki 2030 metų šalyje būtų įrengta ne mažiau kaip 1300 megavatų (MW) galios elektrolizės įrangos, per metus pagaminta 129 tūkst. tonų žaliojo vandenilio. 

Tuo metu 2050 metais elektrolizės pajėgumai turėtų siekti 8500 MW, žaliojo vandenilio gamybos apimtys – 732 tūkst. tonų, iš kurio 44 tūkst. tonų galėtų būti eksportuojama. 

Giedrius GAIDAMAVIČIUS, Lukas JUOZAPAITIS / BNS