Medžių sodintojai Europoje lenktyniauja su gaisrais

Tyrime, paskelbtame žurnale „Nature“, buvo analizuojami daugiau nei dešimtmečio palydoviniai duomenys apie laukinius gaisrus 2003–2016 m. šiauriniuose vidutinio klimato ir borealiniuose miškuose. Praėjus vieneriems metams po gaisro, mokslininkai nustatė plačiai paplitusį atšilimo efektą.

Uždaras ratas

Jie apskaičiavo, kad dideli gaisrai smarkiai sušildė žemės paviršių Šiaurės Amerikoje ir rytinėje borealinėje Azijoje. Vandens išgarinimas gerokai sumažėjo, praėjus metams po gaisro, be to, paaiškėjo, jog žemė sugeria daugiau gaunamos saulės spinduliuotės.

Tai turi įtakos miškų gebėjimui atsinaujinti po gaisro ir jų rūšinei sudėčiai, sustiprina amžinojo įšalo tirpimą ir organinės anglies išsiskyrimą iš šio sluoksnio.

Visa tai reiškia, kad ekstremalūs gaisrai dar labiau padidina visuotinį atšilimą, o tai savo ruožtu sukels ekstremalesnius gaisrus ir sukurs užburtą nuolat kylančios temperatūros ciklo ratą.

Sprendimo paieškos

Nors Vakarų, Vidurio ir Pietryčių Sibire, taip pat Rytų Europoje sustiprinto žemės paviršiaus atšilimo efekto nepastebėta, mokslininkai teigė, kad taip yra dėl to, jog šiuose miškuose daugiausia yra lapuočių plačialapių medžių.

„Atsižvelgiant į numatomą gaisrų skaičiaus padidėjimą šiauriniuose miškuose, klimato požiūriu pažangi miškininkystė turėtų siekti sumažinti didelių gaisrų klimato riziką, galbūt padidinant plačialapių medžių dalį ir vengiant pirofitinių augalų“, – padarė išvadą jie.

Pavyzdžiui, nukirstas spygliuočių miškų juostas būtų galima atsodinti plačialapiais medžiais, kurie veiktų kaip priešgaisrinė juosta, apribojanti gaisrų plitimą vienodame spygliuočių kraštovaizdyje.

Tačiau mokslininkai pataria atsargiai ir kruopščiai planuoti medžių sodinimą, kad padidėtų plačialapių medžių dalis tik tose vietose, kur tokiuose miškuose dėl žmonių veiklos siautėja pavasariniai gaisrai.

Sodina medžius

Apie 40 procentų Europos užima miškai. ES įsipareigojo savo teritorijose pasodinti dar tris milijardus medžių ir tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu savo biologinės įvairovės strategijoje 2030 m. Tačiau miškų gaisrai ir vartotojų paklausa meta iššūkį miškininkystės optimizmui.

Tačiau remiantis Europos aplinkos agentūros internetiniu įrankiu MapMyTree, iki šiol pasodinta tik 22,6 mln. medžių, o Belgija, Airija, Čekija, Ispanija ir Prancūzija pirmauja.

Ataskaitoje „Pasaulio miškų būklė 2024 m.: „Miškų sektoriaus naujovės, siekiant tvaresnės ateities“ tiriami būdai, kaip padidinti miškų išsaugojimą, atkūrimą ir tvarų naudojimą, pasitelkiant naujoves.

Kaip akcentuojama minėtame tyrime, nors medžių sodinimas yra veiksmingas būdas kovoti su klimato kaita, strategijose turėtų būti atsižvelgiama į kraštovaizdžio sudėties ir konfigūracijos pokyčius ir į tai, kaip jie gali paveikti gaisro plitimą.

Renkantis medžių rūšis sodinti, ekspertai teigia, kad dėmesys turėtų būti skiriamas natūraliam atsparumui būsimiems gaisrams, dažniausiai pirmenybę teikiant vietinėms medžių rūšims.

Karšta Europos vasara

Nors šią vasarą šiaurės vakarų regionuose temperatūra buvo artima vidutinei arba žemesnė, tačiau pietrytiniuose Europos regionuose kilo rekordinės karščio bangos – čia buvo iki 60 procentų daugiau karštų dienų nei vidutiniškai.

Maždaug du trečdalius vasaros dienos temperatūra čia siekė bent 32 ℃. Mokslininkai teigia, kad tokių anomaliai karštų dienų buvo net 66 ir tai yra didžiausias užfiksuotas „stipraus karščio streso“ dienų skaičius matavimų istorijoje.

Padaryta žala

Šios ekstremalios temperatūros ir kilę gaisrai padarė didelę žalą. Civilinės saugos žinių tinklo duomenimis, tai buvo pastebima Graikijoje, Turkijoje, taip pat tam tikrose Italijos vietose.

Bulgariją, Šiaurės Makedoniją, Albaniją, Graikiją ir Portugaliją taip pat palietė miškų gaisrai vasaros sezono metu, todėl buvo suaktyvintas Europos civilinės saugos mechanizmas (UCPM), siekiant sutramdyti liepsnas.

Europos miškų gaisrų informacinės sistemos (EFFIS) duomenimis, nuo vasaros pradžios Šiaurės Makedonijoje išdegė daugiau nei 85 000 hektarų.

Pastarosiomis dienomis šiaurinėje Portugalijoje kilo keli dideli miškų gaisrai, kurių metu žuvo daug žmonių ir padaryta didelė žala žemės ūkiui bei gyventojų turtui. Čia apytiksliai 135 845 hektarų žemės ir miškų išdegė vien tik per vasaros gaisrus.

Parengė Ričardas Čekutis