Leonardas Marcinkevičius. ECB toliau mažina palūkanas: per anksti patikėjo, kad „nusuks sprandą“ infliacijai?

Rudens pradžioje dar buvo siunčiami signalai, kad iki gruodžio mėnesio veikiausiai bus padaryta mažinimų pauzė. Tačiau naujausi infliacijos ir ekonomikos raidos duomenys visgi paskatino pinigų politikos formuotojus imtis spartesnio švelninimo. Vis tik, verta kelti klausimą, ar centrinio banko valdininkai ne per anksti patikėjo, kad į rekordines aukštumas šovusi infliacija jau tikrai sustabdyta.

Įkvėpė vienkartinis infliacijos sumažėjimas

Rugsėjį praktiškai niekas neprognozavo, kad spalio posėdyje verta tikėtis pinigų politikos švelninimo. Rinkos dalyvių lūkesčiai apsivertė pasirodžius naujausiems infliacijos duomenims – metinio kainų augimo tempas pastarąjį mėnesį nukrito žemiau ECB tikslo – iki 1,7 proc. Tai žemiausias lygis nuo pat 2021 m. vasaros. 

Lūkesčius, kad Centrinis Bankas griebsis dar vieno mažinimo sustiprino ir ekonomikos aktyvumo duomenys: „Infliacijos perspektyvai poveikį taip pat daro pastaruoju metu netikėtai pablogėję ekonominio aktyvumo rodikliai, o finansavimo sąlygos tebėra griežtos“, – rašoma pranešime. Tiesa, patys ECB valdininkai pripažįsta, kad toks infliacijos kritimas yra laikinas – artimiausiais mėnesiais ji vėl gali augti, pirmiausiai dėl skaičiavimo niuansų – infliacija matuojama, kaip metinis kainų pokytis, todėl ankstesnis energijos kainų kritimas nebedarys įtakos bendram skaičiavimui. 

Nors ir neleidžia deklaruoti pergalės, pastarieji infliacijos duomenys centrinio banko atstovams akivaizdžiai suteikė optimizmo. Anksčiau jie prognozavo, kad kainų augimas galiausiai pasieks pageidaujamą 2 proc. lygį tik antroje 2025 m. pusėje. Dabar kalbama apie tai, kad artimiausiais mėnesiais padidėjusi, prie norimo lygio infliacija grįš „ateinančių metų eigoje“. Tai reiškia, kad ECB tikisi, jog infliacija bus nugalėta anksčiau, nei manyta iki tol.

Slopinti infliaciją bus vis sunkiau

Tačiau tikėtis tolimesnio infliacijos slopimo yra sunku dar ir dėl to, kad pinigų kiekis rinkoje vėl ima augti. Rekordinė infliacija euro zonoje kilo būtent dėl pandemijos laikotarpiu vykdytos pigių pinigų politikos, kuomet pinigų kiekis ekonomikoje padidėjo net ketvirtadaliu. Kainų augimas buvo prislopintas, kai ECB sugriežtino savo pinigų politiką, ir „prispausdinti“ pinigai buvo išimami iš ekonomikos istoriniu greičiu Tai leido stabilizuoti infliaciją. Nors metinis pinigų kiekio rodiklio (M1) pokytis vis dar išlieka neigiamas (2,1 proc. rugpjūtį), pastaraisiais mėnesiais jis iš lėto grįžo į augimo kelią. 

Kitaip tariant, infliacija nebelėtės taip sparčiai, kaip iki šiol, nes pastarasis pinigų politikos sugriežtinimas jau atliko savo darbą. Palūkanų normų sumažinimas prisidės prie to, kad pinigų kiekis grįš į augimo kelią. Todėl paskatų slopti kainų augimui bus dar mažiau. Nors pats ECB akcentuoja, kad dar neatkimšo pergalės šampano kovoje su infliacija, pastarasis palūkanų sumažinimas siunčia signalą, kad pinigų politikos formuotojų dėmesys vis labiau krypsta į ekonomikos gelbėjimą. 

Kiek dar?

Kol kas tik vienas valdančiosios tarybos narys – slovakas Peteris Kažimíras garsiai išsakė prieštaravimą palūkanų mažinimui šio mėnesio ECB posėdyje. Slovakijos centrinio banko vadovas kalbėjo, kad nėra iki galo įtikintas, jog sprendimas dėl palūkanų mažinimo turėtų būti priimamas remiantis „vienu geru skaičiumi“. Tokį skepsį galima suprasti, kadangi per spartus atsipalaidavimas kelia rizikas įžiebti dar vieną kainų augimo bangą. Juo labiau, patys ECB valdininkai pripažįsta, kad infliacijos kritimas žemiau 2 proc. ribos kol kas yra išimtis, o ne ryški tendencija. 

Nors dėl dar vieno sumažinimo gruodžio mėnesį praktiškai neabejojama, sprendimai toliau karpyti palūkanų normas turėtų sulaukti gausesnės opozicijos. Latvijos banko vadovas Martins Kazaks užsiminė, kad jeigu ateinančiais metais infliacija iš tiesų pasieks pageidaujamus 2 proc., palūkanos galėtų būti sumažintos iki lygio, kuris „nei stimuliuoja, nei varžo ekonomiką“. Pinigų politikos formuotojai nėra įvardiję konkretaus palūkanų normų dydžio, kuris galėtų būti laikomas „neutraliu“, tačiau rinkos prognozuoja, kad ateinančiais metais bazinės normos veikiausiai nukris iki 2 proc.

Kadangi infliacijos kritimas geriausiu atveju bus itin lėtas, priežastimi toliau karpyti palūkanas taps prastėjantis euro zonos ekonomikos aktyvumas. Centriniam bankui pamiršus savo pagrindinį uždavinį – užtikrinti „kainų stabilumą“, kyla rizika, kad elektroninė pinigų „spausdinimo“ mašina bus įjungta, infliacijos „sprando“ taip ir nenusukus.

Šaltinis: LLRI

-

Leonardas Marcinkevičius yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas