Briuselis žemės ūkį svies už borto?

Įjungiamas atbulinis bėgis?

Antrajai kadencijai EK vadovauti patvirtinta Ursula von der Leyen akcentavo apsirūpinimo maistu svarbą ir tvarų žemės ūkio konkurencingumą, tačiau jeigu bus įgyvendinti galimai projektuojami radikalūs ES finansinės politikos pokyčiai, viskas gali pakrypti neprognozuojama linkme. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkui Raimundui Juknevičiui tokie planai panašūs į „dviejų greičių Europos“ projektą.

„Jau anksčiau buvo kalbėta, kad Europa galėtų vystytis dviem greičiais, tai, manau, čia gali būti tokios politikos tęstinumas. Jau ir dabartiniu laikotarpiu buvo suteikta daugiau laisvės šalims narėms formuoti savo žemės ūkio politiką, tai, matyt, norima pratęsti kitam periodui ir atiduoti dar daugiau atsakomybės pačioms šalims spręsti“, – „Ūkininko patarėjui“ komentavo ūkininkų organizacijos lyderis.

„Nesinori net ir galvoti bei svarstyti, kokią įtaką tokia galbūt planuojama pertvarka galėtų turėti tiek Lietuvos, tiek ES žemės ūkiui. Žemdirbiams būtų nesuvokiama, kodėl griaunama BŽŪP. Prekybos centruose galima pamatyti vis daugiau maisto produktų iš trečiųjų šalių. Kas bus toliau, jeigu susilpninsime ES paramą žemės ūkiui – pas mus šalia lenkiško pieno bus ir atgabentas iš Kinijos, o gal teks įvedinėti muitus ir tarp kaimyninių šalių? Jeigu įvyktų tokie radikalūs BŽŪP pokyčiai, juos pajustų visi, nes tai būtų viena iš sąlygų brangti maisto produktams“, – konstatavo LŪS vicepirmininkas, LŪS Pakruojo skyriaus pirmininko pavaduotojas Gedas Špakauskas.

Jis pastebėjo, kad JAV galvojama, kaip stiprinti žemės ūkį ir kuo daugiau į jį investuoti, o ES, panašu, jungia atbulinį bėgį. „Gal jau iš tikrųjų ES nebereikalingas žemės ūkis, gal vešimės produktus iš trečiųjų šalių ar gaminsime dirbtinį maistą? Tik ar tai bus saugu? Jau dabar pakankamai neužsiauginame daržovių, apie pusę suvartojamos kiaulienos importuojame, tai kas bus toliau...“ – nuostabos neslėpė redakcijos pašnekovas.

G. Špakauskas ŪP užsiminė, kad atskleisti vidiniai EK planai gali būti kaip testas visuomenei, norint pamatyti, kaip ji reaguoja, ar yra stipriai prieštaraujančiųjų, o galbūt atsiranda ir pritariančiųjų. Priklausomai nuo to, matyt, ir bus koreguojami projektai ir pokyčiai.

Nori parklupdyti žemdirbius?

Jeigu ES valstybėms narėms būtų suteikta daugiau galių remti žemės ūkį, nesunku nuspėti, kokioje situacijoje atsidurtų Lietuvos, galbūt ir kitų ES naujokių valstybių agrarinis sektorius, taip pat – ir vartotojai. Vokiečiai, prancūzai, lenkai, danai gali parklupdyti lietuvius ir kitų mažiau ekonomiškai pajėgesnių šalių žemdirbius.

„Tokie planavimai tikrai mums nėra gera naujiena, nes ekonomiškai stipresnės šalys galės daugiau prisidėti prie paramos žemės ūkiui. Dabar ES draudė remti daugiau, nei nustatytos tam tikros ribos, bet panašu, kad ES linkusi mažiau skirti paramos lėšų ir reguliuoti, tuomet ES šalys gali skirtingai prisidėti, o tai reiškia, kad ES rinka taps nevienoda, ir mums konkuruoti bus tik sudėtingiau. Galime tapti tik produktų realizacijos rinka. Tai jau panašu į labai prastą scenarijų“, – konstatavo R. Juknevičius.

Lietuvoje žemės ūkiui tenka kovoti dėl deramo statuso, politikai tik prieš rinkimus kalba, kad tai yra strateginė šaka, bet greitai tokias kalbas pamiršta. „Iš tikrųjų kalbos nesutampa su darbais. Štai Vyriausybės pateiktame kitų metų biudžete žemės ūkiui dotacijos sumažintos 1,8 proc. Per visą šią kadenciją matėme, kad valdžia nerodo jokio noro daugiau paremti žemės ūkį. Buvo galimybės šalims prisidėti prie ES paramos paketo, kai pieno krizei įveikti buvo skirta apie 10 mln. Eur europinės paramos, o valstybė galėjo pridėti dar 200 proc., bet Lietuva nedavė nieko. O Lenkija prisidėjo maksimaliai, tada ir susidarė nelygios konkurencinės sąlygos, lenkai gali laikyti karves, o lietuviai jas išparduoda“, – apibendrino LŪS vadovas.

Jis priminė ir tai, kad Lietuvos ūkininkai gauna mažesnes tiesiogines išmokas, o tai taip pat veikia konkurencines galimybes. ES pažadai jas priartinti prie ES vidurkio vis atidedami.

Priminė ES veikimo sutartį

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas ŪP teigė, kad labai nesigilino į paskleistą informaciją, juolab kad kol kas nėra jokių oficialių dokumentų. Tačiau jis pabaksnojo į BŽŪP, kuri jau daugiau kaip 60 metų kaip atskiras vienetas veikia pagal ES veikimo sutartį. „Čia nemačiau jokių pakeitimų, jeigu sutartis nepakeista, kokiu pagrindu galima būtų keisti dešimtmečius galiojančią BŽŪP? Ar čia negalėtų būti kokia saviveikla? Toks sprendimas įmanomas būtų tik pakeitus pačią sutartį, tai – esminis ir principinis dalykas“, – samprotavo LŽŪBA prezidentas.

Jis atkreipė dėmesį, kad tokiame kontekste verta priminti ir ES įsipareigojimus dėl tiesioginių išmokų suartėjimo. „Nuo 2013-ųjų žygiuojame ES išmokų vidurkio link, to dar nepasiekėme, bet staiga mums sako, kad bus visiškai kitoks finansavimas. Ar tai reiškia, kad ES negalvoja apie savo ilgalaikius įsipareigojimus?“ – taiklų klausimą kėlė ŪP pašnekovas.

E. Pranauskas svarstė, kad, siūlant ES finansinių išteklių sujungimą ir radikalius BŽŪP pertvarkos pokyčius, reikėtų kalbėti ir apie tai, kaip pasikeis maisto produktų kainos, kurios visuomenei prieinamos būtent dėl BŽŪP įgyvendinimo. Pasakius A, reikia pasakyti ir B, nes kitaip tai bus manipuliacija.

Lietuva nėra dosni

LŪS vicepirmininkas, Kelmės r. ūkininkų sąjungos (KRŪS) vadovas Martynas Puidokas neabejojo, kad jeigu europinis finansavimas pakryptų taip, kad valstybės savo nuožiūra skirstytų paramą, Lietuvos žemdirbiams tai būtų liūdna žinia. „Aišku, sudėtinga komentuoti, kai dar nėra konkretumo ir aiškumo, tai tarsi tik gandai, bet jeigu taip ir įvyktų, tai mūsų lauktų dideli iššūkiai. Pas mus bendros tendencijos tokios, kad į žemdirbį ir apskritai į visą provinciją žiūrima labai atsainiai, viskas sukoncentruota į sostinę ir dar kelis didmiesčius, tai puikiai atsispindi ir demografinėje, ir ekonominėje situacijoje“, – nusivylimo neslėpė ūkininkas.

Jis svarstė, kad Lietuvoje, veikiant aplinkosaugininkų, energetikų ir kitų sričių lobistams, iš bendro europinės paramos paketo žemės ūkiui liktų greičiausiai tik trupiniai. O turtingesnės ir savo visuomenių gerove besirūpinančios šalys gali plačiau atverti biudžetus žemės ūkiui.

„Gaila, bet Lietuvoje nėra toliaregiškai mąstančių politikų, jie tikrai nebūtų dosnūs žemės ūkiui, juolab kad pas mus kuriamas prastas žemdirbio įvaizdis, jam klijuojamos visokios etiketės. Aišku, žemės ūkis nėra pagrindinė, varomoji ekonomikos šaka, bet ji yra reikšminga, kad ir kaip to nenori pripažinti Vilnius. Agrarinis sektorius labai nulemia regionų vystymąsi“, – pastebėjo KRŪS vadovas.

M. Puidokas akcentavo, kad galimi BŽŪP pokyčiai privers ūkininkus suremti pečius ir vienytis, kitaip išgyventi bus vis sunkiau.

Prastos tendencijos

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.